Apie šį paveikslą sužinojau, galbūt prieš penkis metus, kuomet buvau aktyvi vienoje Kauno parapijoje. Dabar nepamenu kokiu tikslu vienuolė rodė mums jį, tačiau tai buvo nuoširdu. Na, o ir paveikslėlis tikrai dailus, jei tiksliau - jo kopija. Tikrasis paveikslas yra eksponuojamas Albertinoje (Viena) ir jį sukūrė Albrecht Durer. Ramybė ir tyrumas tiesiog tyvuliuoja kartu su gera energija. Ir kiekvieną kartą artėjant Šv. Velykoms, šios dvi rankos primena, jog nereikia pamiršti. Pamiršti ko? Tai Jūsų reikalas, ko Jums geriau nepamiršti.
Nenuklystant nuo visos esmės, noriu su Jumis pasidalinti filmu, kuris puikiai tinka visiems, ypač prieš tokią gražią šventę. Žinoma, siužetas nebus lengvas, reikės ir smegenis pamiklinti, tačiau filmas tyras. Jis parodo, koks žmogaus tikėjimo kelias. Kuomet esame įpratę teisti vieni kitus, smerkti, filmas moko, juk galime susikurti puikų gyvenimą ir be to. Taip pat, rekomenduočiau parodyti vaikams per tikybos pamokas kad ir kaip bebūtų, ypač per tokias pamokas, jie mieliau žiūrės filmą, nei klausys mokytojos, kuri mielai skaitys bibliją visas 45 minutes. Juk jie vaikai - jiems tai neįdomu. Parodykite visiems, pasidalinkite su draugais. Šį filmą pasidalino su manimi ir aš nesigailiu, jog jį pažiūrėjau, todėl rekomenduoju ir Jums.
"Pašiūrė" (angl. "The Shack")
- 2017 m. filmas, kuris pagal IMDb vertinimus surinkęs 6,3 balus pagal 20 094 žmonių balsus.
- Aš jau pažiūrėjau, dabar siūlau pažiūrėti ir Jums.
Pateisino lūkesčius
- Filmą teko žiūrėti, kuomet žinojau tam tikras detales, tačiau tai tikrai netrukdė pasimėgauti.
- Siužetas tikrai labai prasmingas, manau, jog abejingų neturėtų likti, teko net ašarą nuo skruosto nusivalyti tam tikrais momentais.
- Rekomenduočiau pažiūrėti visiems, ypač Dievu nusivylusiems ir skaudžią netektį išgyvenusiems žmonėms. Šis filmas galbūt parodys Jums, jog medalis VISADA turi dvi puses, o žmogus dažniausiai mato tik vieną.
- Šį filmą galima traktuoti ne tik kaip tikėjimo viešinimą ar Dievo žodžio skelbimą, tačiau tai ir mūsų vidinis pasaulis, kuriame esame šeimininkai mes patys.
Labanakt,
Tautė.
Komentarų nėra