Mano 30 ačiū dienų

Ei, Gyti! Ačiū, jog nufotografavai mane. Dabar turiu
gražią nuotrauką iš Staff party!
O taip... tikrai labai pavėluotai tokia maža apžvalga, tačiau geriau vėliau negu niekada! Prieš pradedant rašyti, dabar net juokas paėmė... Va ką tik, ką tik grįžau namo po darbo. Vis dar sėdžiu su darbine apranga, vardo ženkleliu. Na, tikra moteris juodais drabužiais. Eilinė procedūra grįžus namo: pabučiuoti saviškį, padėt užpakalį ant kėdės ir pasitikrint kas naujo įvyko socialinėj erdvėj kol manęs nebuvo (kaip žinia, neturiu telefono, tad galvoju, kad tai puiki galimybė nešvaistyti laiko ir susikaupti ties darbais). Tarp visų facebook'o naujienų, pamačiau, kad Akvilė parašė straipsnį. Žinoma, vien tik dėl to, jog pati apstojau rašyti, dar nereiškia, kad neskaitau kitų... Tad įlindau, paskaičiau, radau ir save (wooho!), nusišypsojau ir nusprendžiau parašyti straipsnį pati.