Aktyvus ir linksmas laisvalaikis lauke

Atšilus orams, Saulė vis labiau glosto mūsų skruostus ir šildo. Be abejo, visi lenda lauk iš namų ir pradeda ieškotis įvairių lauko pramogų, kurios nereikalautų ypatingų sąlygų. Šiandien noriu pasidalinti su Jumis laisvalaikio lauke idėja, kuri žinoma kiekvienam jau nuo senų laikų.

Sklando įvairios istorijos, jog riedučiai buvo užpatentuoti Anglijoje, XIX amžiuje. Tačiau yra ir tokių nuomonių, kad dar prieš 500 metų iki riedučių atsiradimo, nerealieji japonų šnipai - ninzės greitai šliuoždavo priešų pilyse prie batų pritaisytomis bambukinėmis lazdelėmis, manoma, jog tai galėjo būti riedučių pirmieji variantai. Kad ir kaip bebūtų, į riedučius buvo pradėta žiūrėti kaip į pramogą, žmonės su jais bandydavo apvažiuoti įvairias kliūtis, vėliau iš to kilo ir riedučių sportas, kuris pareikalavo įvairių aprangų moterims. Po to ėmė kilti įvairūs uždari maniežai, kurie leisdavo žmonėms važinėtis su riedučiais viduje, nors ši idėja ilgai neišsilaikė, tačiau aštuntajame dešimtmetyje viskas atgijo, ypač JAV, nes tose vietose buvo imta leisti garsi muzika ir maniežas pavirsdavo į šokių aikšteles, kuriose rinkdavosi jaunimas. Tokiu būdu po truputį riedučiai ėmė populiarėti, žinoma, galbūt tai nėra taip paklausiu kaip dviračiai, tačiau riedučiams reikia ir įvairių sąlygų. Taip pat, jei Jums yra įdomi riedučių istorija, rekomenduoju plačiau paskaityti apie tai "Panelės" žurnalo straipsnyje. 

Mano patirtis

• Kuomet oras atšyla, sniegas atitirpsta ir takeliai nebebūna šlapi - dažniausiai traukiu į Kauno Panemunę, kuri šiais metais ypatingai nustebino! Ankščiau ten buvo tik vienas takelis, normaliai išasfaltuotas, kuris vedė ratu aplink visą Panemunės miškelį, tačiau šiais metais Panemunės šile buvo atlikta rekonstrukcija, kurios dėka galiu važinėti riedučiais ir skersai ir išilgai, nauji takeliai išvedžioti po visą mišką, baisu net pasiklysti, tačiau taip smagu važiuoti. Danga taip pat nauja, medžių šaknys dar nesugadino takelių, todėl riedėti labai smagu.
• Nerekomenduoju važinėti šlapia danga, nebent Jums nėra gaila riedučių guolių, kuriuos gali tekti keisti... Susimaišius tepalui su dulkėmis ir vandeniu padidėja trintis ir važiavimas tampa nemalonus, todėl geriausia vengti šlapių takelių. Taip pat, kas sezoną siūlau apkeisti ratukus vietomis (kairės kojos ratus uždėti ant dešinės ir atvirkščiai), tokiu būdu, ratukai nusitrins vienodai ir galėsite rečiau keisti ratukus.
• Riedučiai tampa ne tik puikia laisvalaikio pramoga, tačiau ir sportu. Ar žinojote, kad važinėjant riedučiais dirba visi kūno raumenys ir tai yra kur kas lengviau už bėgiojimą? Tiesą sakant, galbūt tai turi net daugiau ir naudos, nes kelio girnelė turi didesnę amortizacijos galimybę ratukams atsispyrus nuo asfalto, nei Jūsų sportinė avalynė, bėgant asfaltuotu keliu.
• Riedučiai tinka tiek vienišiams, tiek kompanijos sieloms. Visiškai nesvarbu ar riedi vienas, ar su draugais - vėjas smegenis prapučia vienodai. Puikiai gali atsipalaiduoti po sunkios dienos ir apmąstyti tam tikrus niuansus. Taip pat tai puiki pramoga ir poroms, bei alternatyva žiemos pramogai - ledui ir pačiūžoms. 
• Be abejo, dauguma vyresnių žmogučių vis kažko sunkiau išmoksta, nes apsiriboja save įvairiomis, o dažniausiai ir nepagrįstomis baimėmis. Taigi, jei Jūs vis dar nemokate važiuoti riedučiais - nebijokite! Nebijokite kristi, nebijokite užsigauti. Puikus pavyzdys vaikai - šiuo klausimu, jie yra nuostabiausi mokytojai. Juk jie išmoksta tiek daug dalykų, tik dėl to, kad nepasveria galimybės užsigauti ir rizikos nusisukti sprandą. Tad susiveržkit riedučius stipriai ir pirmyn!

Labanakt,

Tautė

Gyvenimas su geležine burna

Prieš tiesinimą.

Rašyčiau ankščiau... arba seniau... Bet ką galiu pasakyti aš, būdama jauna ir nemačius seno gyvenimo Sovietų sąjungos priespaudoje ir visoje kitoje (caro rūrik*...) valdžioje. NEPRIKLAUSOMA LIETUVA, štai apie ką galiu kalbėti LAISVAI ir drąsiai, nes šiais laikais, matau kaip viskas vyksta ir galiu pasakoti istorijas, o aš jas pasakosiu, TIKRAI... ir vaikams, ir anūkams... Visai kaip mano tėvai ir tikrai nepamiršiu šių žodžių junginio, kuris tapo kenkėju mūsų šeimoje: "o mano laikais..." Taip, tėti. Ir taip, mama... Jūsų laikais... Deja, tačiau laikas bėga priversdamas palikti praeity už nugaros ir plačia šypsena pasitikti ateitį ir ateinančias dienas... Tačiau kalbant apie šypseną - kaip šypsotis, jei dantys kreivi kaip išklerę pianino klavišai ir kelia didelį diskomfortą?

Skiriu tiems, kurie planuoja tiesinti dantukus ir visiems smalsuoliams!

2014 m. liepos 23 d.

Asmeninėje instagram paskyroje šią dieną įkėliau nuotrauką su prierašu: "Gyvenimas trumpas. Šypsokis kol turi dantis." Na ir tai nutiko tikrai ne be reikalo... Tai buvo pirmoji diena su kabėmis. Buvo tikrai nelengva. Teko švepluoti, susitaikyt su ištinusiomis lūpomis kaip po geros botokso injekcijos. Tiesiog gyvenimo įpročiai šiek tiek pasikeitė... Pusryčiams pamėgti sumuštiniai buvo pastumti į šoną ir košė laukdavo manęs... Ir taip būdavo ne tik per pusryčius, tačiau ir per pietus... Na ir žinoma - per vakarienę. Skaudėdavo taip stipriai, kad norėdavosi juos nusiplėšti, nes skausmas pereidavo į niežulį, o po to ir vėl skaudėdavo, švelniai tariant - nesuprasi kur bėda, bet ji buvo didelė.

Gyvenimas su geležine burna

Na, nežinau, kas galėtų pasiryžti dėl mados ar šiaip idėjos pasidabinti nerūdijančiu plienu savo dantis, tačiau tiems, kam reikia ir kas nori, linkiu laiko, kantrybės ir pinigų.

Laikas: vieniems reikia metų, kitiems užtenka galbūt ir pusmečio... Na, o aš jau ~1346 dienas (3 metai ir 8 mėnesiai) vargau ir pagaliau pasiekiau finišo tiesiąją. Kiekvienam skirtingai, tačiau laiko prireikia. Juk ir Maskva per naktį nepasistatė, tad dantys irgi per kelias akimirkas nesusitvarko.

Kuomet turėjau kreivus dantis - vis tiek šypsojausi.

Kantrybė: kam ji nereikalinga? Kiekvienam žingsnyje dažnai jos prireikia, jog pabaigtume tai ką pradedame... O kai pradedi nešioti breketus, jos reikia ypatingai. Puikus pavyzdys: Numatytu laiku ateini į vizitą... Apsilankymas pas gydytoją nebūna ilgas - 15 - 20 min. kol paveržia kabes ir jau laisva(s). Pirmas valandas viskas būna gerai, tačiau prasideda paburkimai, tinimai apatinėje veido dalyje... Apie lūpas net nekalbu - kiekvieną mėnesį, galėdavau džiaugtis putliomis lūpytėmis ir tikrai neturėjau jokių botokso procedūrų. Visko buvo tiek daug, kad lūpas sučiaupu tik tada kai juos nuėmė! O patikėkit manim ir vaikščiojau kaip trečias brolis Jonas - išsižiojęs. Na, o vakare, po vizito... Vakarienei tik košytė ARBA daug vaistų nuo skausmo ir po kurio laiko gali įkasti ir troškinį, kuriame net ir nelabai yra ką kramtyti. Iš esmės, visiems skirtingai, juk organizmai tikrai ne vienodai reaguoja į tam tikrus dalykus. Na, po tokio vizito dar kelias dienas paskaudens, paniežės... Būkit ramūs, ir naktų bemiegių bus ir šiaip visko bus, bet Jūs tikrai niekur neprapulsit (ypač kabės neprapuls, nes bus ir taip, kad norėsit jas nusiimti...). Skausmo ribas nusibrėžiame mes patys. Vargu, ar skundžiantis ir sau primenant apie skausmą išvis pagerės, tačiau jei nuo to tik geriau - pirmyn, bumbėkit. Bamblenau ir aš, tačiau skausmas niekur nedingo, užuojautos irgi negavau, tik arbatos ir gaidelio sausainį, kurį galima mirkyt į arbatą ir valgyt priešpiečius. Iš esmės, kantrybė neatsiejama proceso dalis... Dantų tiesinimas ilgas ir sunkus kelias link gražios šypsenos, tačiau tikrai verta. Reikės kantrybės ne tik skausmui pakelti, bet ir laukti gydymo pabaigos, kuomet šypsena nebebus pilna metalo.

Pinigai: ehh, toks pasaulis jog už pinigus visko nenusipirksi, tačiau dėl jų, galime pasilengvinti sau gyvenimo kokybę, na ir žinoma atsikratyti kompleksais. Mano atveju - kreivi dantys. Šis malonumas tikrai ne iš pigiųjų. Gydymui pasirinkau kliniką "Denticiją", kurioje dirba nuostabūs specialistai. Visada pasitinka su šypsena, maloniai aptarnauja, jei kas neaišku - pateikia informaciją. Gydytojai - net nepalyginsi su poliklinikomis. Jie nedirba konvejerio principu ir atmestinai. Galbūt per dieną daug pacientų aplanko stomatologų krėslus, tačiau darbas yra atliekamas kokybiškai ir be jokių priekaištų. Kita vertus, už tai ir sumokame pinigus. Pagalvojus apie kliniką, man šmėsteli tik vienas žodis - KOKYBĖ. Ir patikėkit manim, dėl tokios kokybės verta sumokėti netaupant. Preliminarus "Denticijos" kainynas.

Prieš tiesinimą.

2018 m. kovo 29d.
Tikriausiai, jog šią dieną buvau pats laimingiausias žmogus žemėje... Dalinau šypsenas visiems į kairę ir į dešinę, beprotiškai džiaugiausi laisve ir tiesiais dantukais... Atrodo, kad tai niekada nepasibaigs, tačiau viskas turi pabaigą ir štai atėjo mano pabaiga... Šią dieną pasiėmiau iš klinikos savo dantų muliažą, kuris parodo, kokie dantys buvo prieš gydymą - iš tiesų situacija baisi. Vis dar nesuprantu kaip galėjau šypsotis, o šypsojausi ir niekas manęs nesulaikė nuo juoko. Dabar, kai dantukai tiesūs, galiu ir prieš vėją eit išsišiepus, juk dantys tai tiesūs!!!

Dantys su breketais ir be jų.

 Patarimai

• Prieš dedantis breketus BŪTINA susitvarkyti dantis (jokių skylių, nuskilusių dantų ir t.t.) taip pat, rekomenduojama pasidaryti ir higieninį valymą.
• Jei gydytoja sako, jog reikia nešioti gumytes - nešiokit! Tai nėra vien tik daktaro (-ės) atsakomybė, tai bendradarbiavimas. Klausykite rekomendacijų ir visų kitų patarimų - jie tikrai ne iš piršto laužti ar šiaip skirti klientams kankinti. Visa tai tėra tik kelias iki gražios šypsenos.
• Kuomet esate su kabėmis, dažniau darykite higieninius valymus. Mažiausiai du kartus į metus... Patys pagalvokit, kad iš visų maisto likučių likusių po pietų tarp breketų, galėtumėt ir trečią pasaulinį išgyventi. Juk neišblizginsi ir neišvalysi jų idealiai kiekvieną kartą pavalgius.
• Nors ir pamiršite draugystę su dantų siūlu, tačiau susidraugausite su įvairiais dantų šepetėliais - minkštais, vieno danties, dantų krapštukais, šiaip krapštaliukais ir t.t. Valykit ir valykit, privalote prižiūrėti dantukus.
• Bus tokių dienų, jog kabės pritrins žando vidinę pusę. Ir patikėkit manim, tai ne pats geriausias jausmas pasaulyje, žinokit egzistuoja dantų vaškas ir Kamistad kremukas. Dantų vaškas - tai toks produktas, kurį uždedate ant pačio breketo, jis prilimpa, apgaubia tai kas Jums trina ir viskas... Tačiau žaizda vis tiek lieka... Jus valgote, vėl trinasi, žaizda didėja ir taip užburtu ratu. Viso to išvengti ir pamažinti savo kančias galite su Kamistad kremuku. Nesvarbu, kad jis skirtas vaikams ar suaugusiems - tai tikrai geras dalykėlis.

Šypsokitės, juk taip gražu žiūrėti į laimingus žmogeliukus 😊

Labanakt,

Tautė.

Kosmetinės papildymas: lūpų lakas

Ne visi, tačiau dauguma Avon kosmetikos prekių tikrai  neprasilenkia kainos ir kokybės atžvilgiu. Nesumoki begalės pinigų, tačiau ir didelio stebuklo negauni, BET! Skubu su Jumis pasidalinti stebuklu, kuris kainavo apie 5 Eur ir tikrai tapo stebuklu. Pernai metais pasirodė naujiena -  lūpų lakas iš Mark linijos. Kaip mergina, tikrai negalėjau atsispirti šiai naujovei. Juolab, mėgstu spalvotus dalykus, o tokių lūpdažių Lietuvos rinkoje tikrai ne ant kiekvieno kampo rasi... 

Pirmas įspūdis

• Įpakavimas paprastas - juoda dėžutė, viduje lūpų lakas - nieko ypatingo.
• Prasisuku, pauostau (nežinau kodėl, tačiau man yra kur kas maloniau, jei kosmetika turi lengvą aromatą) - tokiu pavasariu kvepia... Lyg vaikiškais saldainiais, tačiau kvapas tikrai tikrai neerzina.

Kodėl nusipirkau daugiau?

• Išbandžius vieną, negalėjau sustoti... Nusipirkau dar vieną... Ir dar vieną...
• Deimanto formos aplikatorius - maloni staigmena ir puiki idėja, jokio vargo dažantis lūpas. Su juo tiksliai ir tolygiai yra išsklaidomas produktas.
• Pigmentacija - nereali, spalvos ryškios, gražios ir sukuria nuotaikingą makiažą.
• Jie nesausina mano lūpų... Ypač žiemą turiu didelę problemą - lūpos būna suskeldėjusios, tad apie spalvas galiu tik pasvajoti... Visą šaltąjį sezoną esu įpareigota apsiriboti tik vazelinu, tačiau ši žiema buvo nuostabi, nes atradau šiuos lūpų dažus. Jie taip gražiai ir tolygiai padengia, jog suskilinėjimų ir kitų nesąmonių net nesimato.
• Spalva išlieka pakankamai ilgai. Šie lūpų dažai atlaikė ne vieną vakarėlį ir kebabų valgymus... O tai, mano manymu yra daug.

Spalva : "passion it"                                      Spalva: "fabulosity"                                 Spalva: "dare to be bare"

Labanakt,

Tautė.

Šv. Velykų belaukiant

Apie šį paveikslą sužinojau, galbūt prieš penkis metus, kuomet buvau aktyvi vienoje Kauno parapijoje. Dabar nepamenu kokiu tikslu vienuolė rodė mums jį, tačiau tai buvo nuoširdu. Na, o ir paveikslėlis tikrai dailus, jei tiksliau - jo kopija. Tikrasis paveikslas yra eksponuojamas Albertinoje (Viena) ir jį sukūrė Albrecht Durer. Ramybė ir tyrumas tiesiog tyvuliuoja kartu su gera energija. Ir kiekvieną kartą artėjant Šv. Velykoms, šios dvi rankos primena, jog nereikia pamiršti. Pamiršti ko? Tai Jūsų reikalas, ko Jums geriau nepamiršti.

Nenuklystant nuo visos esmės, noriu su Jumis pasidalinti filmu, kuris puikiai tinka visiems, ypač prieš tokią gražią šventę. Žinoma, siužetas nebus lengvas, reikės ir smegenis pamiklinti, tačiau filmas tyras. Jis parodo, koks žmogaus tikėjimo kelias. Kuomet esame įpratę teisti vieni kitus, smerkti, filmas moko, juk galime susikurti puikų gyvenimą ir be to. Taip pat, rekomenduočiau parodyti vaikams per tikybos pamokas kad ir kaip bebūtų, ypač per tokias pamokas, jie mieliau žiūrės filmą, nei klausys mokytojos, kuri mielai skaitys bibliją visas 45 minutes. Juk jie vaikai - jiems tai neįdomu. Parodykite visiems, pasidalinkite su draugais. Šį filmą pasidalino su manimi ir aš nesigailiu, jog jį pažiūrėjau, todėl rekomenduoju ir Jums.

"Pašiūrė" (angl. "The Shack")

• 2017 m. filmas, kuris pagal IMDb vertinimus surinkęs 6,3 balus pagal 20 094 žmonių balsus.
• Aš jau pažiūrėjau, dabar siūlau pažiūrėti ir Jums.

Pateisino lūkesčius

• Filmą teko žiūrėti, kuomet žinojau tam tikras detales, tačiau tai tikrai netrukdė pasimėgauti.
• Siužetas tikrai labai prasmingas, manau, jog abejingų neturėtų likti, teko net ašarą nuo skruosto nusivalyti tam tikrais momentais.
• Rekomenduočiau pažiūrėti visiems, ypač Dievu nusivylusiems ir skaudžią netektį išgyvenusiems žmonėms. Šis filmas galbūt parodys Jums, jog medalis VISADA turi dvi puses, o žmogus dažniausiai mato tik vieną. 
• Šį filmą galima traktuoti ne tik kaip tikėjimo viešinimą ar Dievo žodžio skelbimą, tačiau tai ir mūsų vidinis pasaulis, kuriame esame šeimininkai mes patys.

Labanakt,

Tautė.

Vaikystės kvapas

Kartu su tėčiu pas kaimynus sode.

Sustok. Įkvėpk. Ką jauti? Miesto šurmulį? Kaimelio ramybę? Vėją, kuris šnara tarp ausų ir neduoda net sekundės pabūti tyloje? O tu atsimeni...? Pameni? Meni? Ar prisimeni kaip kvepia vaikystė? O gal žinai? Tik labai gerai pagalvok! Nedrįsk suklysti... Ką atsakysi? Nesakysi? Patylėsi? Gerai. Aš prisiminsiu. Aš atsiminsiu. Aš įkvėpsiu ir stabtelėsiu. Žinai... Mano vaikystė kvepia mamos šiltom rankom, pridegusia tėčio kiaušiniene, švaria patalynę, pasakų knygom, šilto pieno stikline po maudynių, brolio ir sesės rūpesčiu, žaidimu su seneliais, Lietuvos estrada, drugeliais kaime ir dideliais pastatais, kurie buvo tikrai kur kas didesni. Palauk! O kaip dar neįveikiami kalnai? Jie taip pat buvo milžiniški... Ir maistą valgėm kitokį - didesnį... Tokį valgydavau aš ir milžinai. Vaikystė... Svajonės ir neišdildomas naivumas. 
Idealizuotos profesijos ir saldus pietų miegas. 

Kaip tikslingai pasiekti tikslus?

Būtent Antuano de Sent Egziuperi "Mažojo princo"
knyga visada primena apie svajones. Ir tikrai nežinau kodėl.

Man labai patinka svajoti. Nesvarbu, kad tai protu nesuvokiami dalykai, tačiau tai tėra tik svajonės.
Lankiau muzikos mokyklą ir natos man nebuvo svetimos. Didelės pastangos ir daug darbo prie pianino. Ašarų pakalnės ir džiaugsmai po koncertų - buvo visko, tačiau pianinas po truputį virto tikru košmaru, o svajonė išmokti groti gitara atrodė, kad ir liks svajone, BET! Taip visai netikėtai ir neplanuotai - Druskininkų sendaikčių turguje man nuperka gitarą, bandau groti - nemoku, akordai nesidėlioja, pirštus skauda - svajone, lik sveika. Gitara gulėjo daugiau nei metelius visuose kambario kampuose, kurie buvo laisvi. Nuo jos buvo nuvalomos dulkės per generalinį namų tvarkymą ir tai buvo viskas. Maniau, kad niekada neateis ta diena, kuomet su draugų kompanija sėdėsim prie laužo ir būtent aš būsiu tas žmogus, kuris gros gitara. Na, vieni ar kiti veiksniai lėmė tai, kad pradėjau lankyti gitaros pamokėles ir po truputį, gitara tapo ne gražia interjero detale, bet pakankamai dažnai naudojamu instrumentu, ko pasekoje nebuvo išvengta ir apdaužymų (kas yra labai gaila).
Ir visoj trumpoj savo gyvenimo istorijoj yra ne vienas pavyzdys, kuomet svajonės tampa realybe... Žinoma, tai puikus jausmas, tačiau ką supratau per tiek laiko Žemėje - jei svajonės nepaversi tikslu, ji tik ir liks svajone. Viskas būtų kaip ir šaunu, tačiau dažnai išsikeliame sau tikslus, kuriuos suformuluojame taip, kad patys nesuprantame ko norime. Jeigu tik išimtume mandrumą ir įbertume šiek tiek paprastumo prieskonių, gal sriuba kurią valgysime eidami link pagrindinio patiekalo bus tikrai skanesnė?

Kaip, kad iš paskutiniųjų pokalbių apie dronus man šovė mintis, kad vieną dieną gyvensime pasaulyje, kuriame dronai bus tokie dideli, jog skrisdami virš didelio lauko kaime galės pjauti žolę ir ūkininkams nereikės važinėti su traktoriais. Sąmoningos ir nesąmoningos svajonės,bei blūdijimai ne tik pakelia nuotaiką, tačiau kartais ir spiria į užpakalį ko nors pasiekti. Puikus pavyzdys yra mano istorija kaip pradėjau groti gitara...

Ko išmokau "univere"?

Kuomet esi VDU studentas, gali laisvai pasirinkti tam tikras paskaitas, jog susidarytų tam tikras kreditų skaičius. O jei dar trumpiau ir aiškiau - pasiėmiau verslininkystės paskaitas, per kurias tikrai praėjau daug "Candy Crush Saga" lygių. Aš nežinau ar mano ir dėstytojo bio laukai nesutapo, tačiau tai buvo ta paskaita į kurią eidavau, nes tai puiki galimybė pažaist žaidimą, prastumt laiką arba pasitikrinti socialinius tinklus. Kaip nekeista, buvo paskaita kuri labai užkabino, jos tema buvo "Asmeninė lyderystė", kurios metu dėstytojas pristatė vieną tikslų kėlimo metodą. Iš esmės, tada pasidėjau telefoną ir pradėjau galvoti, jog visai daug geros informacijos praleidau vėjais, bet laiko jau neatsuksi. Taigi, trumpai - šis planas yra lengvai suprantamas kiekvienam mirtingajam, o dar smagiau, kuomet jis būna įgyvendintas.

Tikslų kėlimo metodas "S.M.A.R.T."

Tai ne šiaip "protingas" planas, kurio dėka susižersite turtus ir gyvensite kaip ponai. Tai planas į kurį reikia įdėti Jūsų laiko ir pastangų, nes kitaip mirties taške ir stovėsite iki paskutiniosios (na, nebent Jūs esate iš tų žmonių, kuriems yra gerai, taip kaip yra).

Specific (lt. konkretus) - kol neturėsime konkretaus tikslo, negalėsime pradėti eiti tiksliu keliu. Išsikelti tikslą, pvz.: dažniau grosiu pianinu - šaunu, paplosiu Jums, kad susimastėte judėti, tačiau tai nėra tikslinga judėjimo kryptis. Stenkitės kuo konkrečiau įvardyti savo tikslą, kuo daugiau detalių pažymėsite, tuo labiau patys žinosite ko Jūs norite iš savęs. 

Measurable (lt. išmatuojamas) - jeigu jau nusprendėte pvz.: groti pianinu, tai iš kur žinosite ar padarėte progresą? Galbūt Jūs baigėte muzikos mokyklą prieš keletą metų ir visai šauniai grojate, tačiau norėdamas dar labiau pagerinti savo įgūdžius išsikeliate tikslą, o kaip išmatuosite jo progresą? Nusistatykite tam tikrus, tačiau ne itin griežtus rėmus, kurie padės Jums suprasti, ar progresuojate, ar regresuojate,  o galbūt stovite vietoje?

Attainable (lt. pasiekiamas) - manyti, jog prisivalgysit fėjų dulkių ir viskas bus padaryta kaip iš pasakos "Lydekai paliepus, man panorėjus" - žinokit, kvailai skamba net tokiai prietrankai kaip aš. Deja, tačiau mes, mirtingieji žmonės, šioj nepakartojamoj Žemėj turim išsikelti tokius tikslus, kad jie būtų pasiekiami. Žinoma, jei apsiribosite save sakydami, jog negalite - Jūs ir negalėsite, jei sakysite, kad nemokate - Jūs ir nemokėsite. Kaip žaisite su savo žodžiais ir pasąmonės mintimis - tokį rezultatą ir turėsite, tad siūlau žaisti išmintingai - tik mes patys apribojame savo galimybes. 

Relavant (lt. realistinis) - nemanau, kiek atsirastų savanorių pabūti marionetėmis visą gyvenimą ir leistis tampytis už virvučių... Juk vaikystėje jau pradeda formuotis mūsų pasaulėžiūra, laikui bėgant vis daugiau pradedame pažinti, sužinome, ko pasekoje susiformuoja ir asmenybės, charakteriai, požiūriai ir visi kiti žmogiški dalykai. Tad, atminkite, kad tikslas, kurio Jūs siekiate, turi  ir atitikti JŪSŲ gyvenimo būdą, bei vertybes ir privalo būti svarbus JUMS. Tuomet tai turės kažkokia prasmę. Jei nežinote ar yra kokia nors prasmė užduokite sau klausimą - kas nutiks/pasikeis po to, kai tikslas bus pasiektas?

Timely (lt. apibrėžtas laike) - net ir prašydami pas antras puses paslaugų, mes dažnai pamirštame apibrėžti viską laike... Tad nenuostabu, jog per savo kvailą galvą, laukiau gerą mėnesį, jog namuose būtų pakeista rozetė. Bet kokiu atveju - tikslas, kuris neturi laiko apribojimo - nėra tikslas... Nes Jūs jį galite bandyti įgyvendinti ir iki pensijos (kas galbūt yra geriau, nei išvis nieko nedaryti). Žodžiu, apsibrėžkite savo siekiamybę laike, tačiau darykit tai su protu. Pasverkite galimybes ir realistiškai žvelkite į situaciją, tačiau neduokite labai didelio laiko tarpo - nes tai gali būti labai lengvai pamiršta.

Pastabos. Neprivaloma, tačiau aktualu.

• Užsirašinėkite visus tikslus, kad ir kiek jų išsikeltumėte. Tai kas guli surašyta, tikrai niekur nepasimes ir nedings tarp kitų minčių. Patikėkit manim... Jei užsirašysit ir dar tokioje vietoje, kurioje matysit kur kas dažniau nei save veidrodyje - imsitės šio tikslo siekimo nedelsiant. Nuolatos matysit, jog turite nepabaigtų darbų ir dar neatėjo Jūsų poilsio metas.
• Šis metodas labiau pritaikytas ilgalaikiams tikslams. Kuo skiriasi trumpalaikis nuo ilgalaikio tikslo? Pvz: trumpalaikis: pabaigsiu daryti namų darbus šiandien; ilgalaikis - po 5 metų laikysiu universiteto baigimo diplomą savo rankose. Viskas labai paprasta - trumpalaikiams tikslams, galime skirti daugiausiai mėnesį, na o ilgalaikiai ne visada apsiriboja ir keliais metais.

Mano tikslo siekimo pavyzdžiai naudojantis S.M.A.R.T. metodu

Tikslas - numesti svorio (su protu, žinoma).

KONKRETUS - pradėsiu po truputį sportuoti 3 kartus per savaitę, po pusvalandį gryname ore.

IŠMATUOJAMAS - žinau, jog prieš savo gimtadienį sversiu mažiau ir būsiu stipresnė fiziškai.

PASIEKIAMAS - motyvuosiu save ir tikslingai judėsiu sudėliotu grafiku, tokiu būdu žinosiu, jog einu tikslo link, kas galbūt vėliau taps aktyvaus laisvalaikio dalimi.

PRASMINGAS - turėsiu figūrą, kokią turėjau prieš metus, dėl to galėsiu jaustis labiau pasitikinti savimi ir laimingesnė.

APIBRĖŽTAS LAIKE - Iki mano 21 gimtadienio (2019 m. rugsėjo 5d.), aš būsiu numetusi nemylimus kilogramus. Tam skirsiu tris dienas per savaitę po pusvalandį laiko.

Linkiu visiems svajones paversti tikslais!

Labanakt,

Tautė.

Dienoraščio rašymo ypatumai

Daugeliui iš mūsų tenka atsidurti tokiose situacijoje, kuomet nežinai kaip elgtis ir kokie sprendimai gali būti patys geriausi šį momentą. Juk niekas negali pasakyti, koks variantas yra labiausiai tinkamas, tačiau... Kiekvienas elgiasi iš mūsų taip, kaip jam atrodo geriausiai tąkart. Kuomet aš papuolu į tokias situacijas, kuriose sprendimo jau jokio nėra tenka griebt tušinuką ir knygelę, kurioje guli milijonai mano žodžių, tam, jog išvengčiau neapgalvotų ir spontaniškų sprendimų.

Dienoraščio rašymas nėra vaikiškas užsiėmimas

Vaikystėje, ypatingai tarp mergaičių, buvo populiaru visas vaikiškas problemas suguldyti į popieriaus lapus ir vaidinti pasaulio karalienę, kuriai nė velnio nesiseka. Viskas labai paprasta. Ta knygutė, kurioje (galbūt) guli ir Jūsų mintys yra ištikimas klausytojas, kuris neišnešios pletkų po visą svietą. Taip pat jis išsaugoja ir mūsų prisiminimus. Tą dieną, kuomet rašai, gal nėra taip aktualu, tačiau paskaičius po metų, po kitų, savo mintis ir sakinių dėstymą, galima ir nuotaiką pasikelt arba pažvelgt, kokios problemos buvo mažos, o mes viską taip išpūtėm. Kiekvieną kart prisėdus rašyt dienoraščiui, mane apima skirtingi jausmai. Kartais jaučiuosi laiminga, tai darydama, kartais ateinu, išpilu visą negatyvą ir vėl į stalčių jį įmetu. Visada skirtingai, tačiau tai yra gera patirtis. Žinot kodėl? Nes viskas ką mes užrašome dienoraštyje - lieka. Ta nereikšminga knygutė, kuri mėtosi viename iš Jūsų stalčių saugoja Jūsų prisiminimus kad ir kokie jie bebūtų. Dienoraščio rašymas tai bėdų aiškinimasis ir psichologinės naštos palengvinimas. Tai vieta, kurioje melas ir kaukės tampa beprasmės. Nebent meluojate patys sau, užsidėję kaukes.

Ups, papuoliau į keblią situaciją, ką daryti?

Ne aš pirma, ne aš paskutinė papuolu į tokias situacijas. Dažnai tai tampa didele našta, tačiau žinant kaip ją nusiimti - pasaulis tampa ryškesnis. Asmeniškai aš, naudoju SSGG analizę (silpnybės, stiprybės, galimybės ir grėsmės). Puikus pavyzdys: Jonas nori važiuoti kartu su savo mergina Greta į užsienį ir pasilikti ilgesniam laikui, jog galėtų įsikurti. Gretai ši mintis visai nepatinka, tačiau ji žino, kad kitaip gali sugriūti ilgai kurti santykiai. Kaip pasielgti? ARBA: Mama neleidžia savo dukros į vieną populiariausių stovyklų Lietuvoje, dukra baisiai prašo, tačiau mama vis tiek nenusileidžia ir pasako "ne". Matyti dukros akis paskendusias ašarose tikrai skaudu, gal mama jai buvo per griežta? Esmė tame, kad dažnai atsirandame situacijose, kuriose sprendimas yra, tačiau tą akimirką išmušti inercijos, turime apsispręsti čia ir dabar, ko pasekoje dažnai įskaudiname kitus. Štai mano analizės pavyzdys:

Užpildžius visas grafas galime pradėti analizuoti... Pildydami pamąstykite kokios silpnybės ir stiprybės yra toje situacijoje... Kokias galimybes gali atverti, jeigu nuspręsite sutikti su pasiūlymu ar pasakyti "TAIP". Ir nepamirškit apgalvoti, kokios grėsmės gali iškilti. Į šią grafą galime žvelgti labai paprastai - surašykite ten išorinius dalykus, kurie visai nuo Jūsų nepriklauso. Tokiu būdu išanalizavus situaciją, galbūt ir sprendimo būdas atsiras. Asmeniškai man, tai padeda, tai veikia, todėl noriu pasidalinti ir su Jumis. 

Savianalizė - nesąmonių muziejus?

O jūs man papasakokit, kaip nepažinodamas savęs, gali pažinti kitus? Kuomet pradedi analizuoti save, negali nustoti to daryti, ieškai vis įdomesnių metodų, kad galėtum sužinoti vis kažką naujesnio ir įdomesnio. Tai puikus laisvalaikio praleidimo būdas ir tam nereikia ypatingų sąlygų, tik popierius ir rašymo priemonė. Iš pradžių mano savianalizės prasidėjo kaip dviejų grafų lentelė. Vienoje pusėje mano "silpnybės", o kitoje "stiprybės"... Na ir žinoma, nusistačius tam tikrą laiko limitą, išsikeliu sau tikslą - daugelį arba visas silpnybes, paversti savo stiprybėmis. 

Ankščiau aš neturėjau saiko miegui, galėdavau miegoti iki pietų ir dar daugiau... Tačiau kai atsikeli, jautiesi persimiegojęs, dienos irgi ne kažką tematai - nespėji pasidžiaugti nuostabia dabartimi. Ką daryti? Eiti miegoti ankščiau ir keltis ankščiau. Viskas paprasta. Ir šis rezultatas, kuomet silpnybę paverčia stiprybę labai džiugina ir motyvuoja padaryti taip su daugeliu kitų dalykų. 

Vėliau savianalizės peraugo į vakarinius dienoraščio rašymus, kuomet pasidalinus dienos džiaugsmais ir vargais parašau papildomai dar kelis dalykus:

• Paminėti dėl ko šią dieną džiaugiesi;
• Atleisti visiems, kurie įskaudino per šiandien;
• Atsiprašyti tų, su kuriais pasielgei ne taip gražiai, kaip galėjai;
• Padėkoti už tai, ką šiandien gavai;
• Tikintiems į bet ką - Dievą, stulpą, medį, socialinius tinklus, svarbiausia tikėti, tada galima ir kažko paprašyti.

Kuomet šie penki punktai sugula popieriaus lape, tai tampa tarsi meditacija. Tokiu būdu pradedame ieškoti vidinės ramybės. Šiuos dalykus surašyti prieš miegą yra pakankamai svarbu, žinoma, ne kiekvieną vakarą, tačiau tai leidžia prisiminti kokia Jūsų diena buvo, kas nutiko... Be abejo, laikui bėgant pamatysit, kad pradeda daugėti Jūsų džiaugsmo priežasčių, staiga padėkos tampa neatsiejama dalimi ir viską kas blogą pradeda mažėti, nes aplinkui pastebime vis daugiau nuostabių dalykų. Tereikia investuoti laiko ir noro... Nebūtina to daryti kiekvieną kartą, kai tik norite eiti miegoti... Galite šiuos punktus rašyti dienomis, savaitėmis arba mėnesiais - tai Jūsų reikalas. 

Labanakt,

Tautė.

50 klausimų, 50 atsakymų! Be jokių atspalvių...

Jaunimėlis išnaršęs visą internetą skersai ir išilgai tikrai žino video filmukų platformą - Youtube. Joje galima prisižiūrėti ne tik įvairių idėjų, atrasti įdomių asmenybių, tačiau ir kažko naujo išmokti. Iš esmės, panašu kaip tinklaraščiuose, tik informaciją gauname video pavidalu... Na, o kol tinklaraščių kūrėjai kankina savo kompiuterių klaviatūras sugalvojau "Youtube TAG" perkelti į "Blog TAG". 

Kas tas "TAG" ir su kuo jis valgomas? Tag (lt. žyma) - su juo susiduriame įvairiuose socialiniuose tinkluose... Dažnai esame "pritaginti" bendrose nuotraukose su draugais Facebook platformoje, tačiau susiduriame su tag'ais ir kituose socialiniuose tinkluose. Taigi, Youtube yra gan populiarūs filmukai tarp pradedančiųjų "TMI TAG" (angl. too much information tag; lt. per daug infomacijos žyma). Šio filmuko tikslas yra suartinti žiūrovus su kūrėju, jog auditorija jį galėtų pažinti. Visi į klausimus atsakinėja labai skirtingai... Vieni pasitelkia humorą, kiti atsakinėja paprastai ir tokiu būdu pristato save. Kadangi, aš esu naujas blynas šioj blog'ų keptuvėj... Noriu prisistatyti ir aš, tik ne video pavidalu, o rašto. 

PER DAUG INFORMACIJOS

1. Ką šiuo metu vilki? Naminius džinsiukus, kurie išteplioti plaukų dažais ir Kauno maratono maikutę likusią nuo 2016 m. 
2. Ar buvai kada nors įsimylėjęs? Žinoma, juk tai puikus jausmas!
3. Ar kada nors turėjai siaubingą išsiskyrimą? Oi, patikėkit manim. Siaubingas išsiskyrimas kiekvienam labai skirtingas, o aš apturėjau ne tik siaubingą tačiau ir tragikomedinį išsiskyrimą. Situacija paprasta - draugavau su vaikinu ir susitikinėjau su esamu sužadėtiniu. Na, mano buvęs tikrai ne juokais užpyko, užblokavo mane per visus galus, nulaužė Facebook anketą ir išsiuntinėjo visiems žinutes, koks aš blogas žmogus. Švelniai tariant - cirkas be pinigų, tačiau tokio siaubingai juokingo išsiskyrimo kaip šis neturėjau...
4. Kiek tau metų? Šiuo metu man 20 metų, 6 mėnesiai ir 18 dienų! Iki 21 gimtadienio liko 5 mėnesiai ir 12 dienų, valio!
5. Koks tavo ūgis? Šiuo metu esu 170 cm.
6. Koks tavo svoris? Šiuo metu sveriu apie 63 - 64 kg.
7. Ar turi kokių nors auskarų? Taip, turiu ausyse po vieną ir liežuvyje.
8. Ar atsuktum laiką atgal, jei tik galėtum? Manau, kad ne. Kam to reikia? Juk nenutiktų tiek nuostabių dalykų, kurie nutiko, jei praeitis būtų kitokia, nei kad buvo.
9. Koks tavo mėgstamiausias gėrimas? Niekada neatsisakau giros prie kebabų, alaus prie cepelinų ir kompoto prie naminio maisto, o naktį - vandens.
10. Kokia tavo mėgstamiausia daina? Tokios kaip ir neturiu, juk visa muzika savaip "veža". Anščiau būdavo gėda prisipažinti ar pasakyti, tačiau dabar galiu drąsiai teigti - Lietuvos estrada sukūrė pačias geriausias dainas. Su jomis užaugau, beveik visas žinau ir nė vienos maudynės duše be S. Povilaičio arba D. Butkutės nepasieina.
11. Koks tavo zodiako ženklas? Mergelė. 
12. Kiek laiko užtrunki duše? Įvairiai, kai skubu arba labai miego noriu tai galiu ir per 15 minučių susisukt, tačiau niekur neskubant galiu ir valandą stovėt po vandens srove. 
13. Kokia tavo mėgstamiausia laida? Ar kas nors yra matę kažką geresnio už "TV pagalbą" arba "24 valandas"? Žinoma, žiauru kai broliai ir sesės nepasidalina žemėm po tėvų mirties arba kažkas vaikšto po ne savo kiemą, tačiau visos situacijos, kurias pateikia šios laidos yra skaudus realybės pavyzdys.
14. Kokia tavo mėgstamiausia muzikos grupė? Kaip ir minėjau, Lietuvos estrada ir niekas manęs neperkalbės.
15. Ko tu tikrai pasiilgai? Nuoširdžiai pasiilgau, kuomet mama prieš miegą suvyniodavo mane į kaldrą kaip didelį kokoną arba kai pakeisdavo patalynę... Kai po maudynių gaudavau šilto pieno stiklinę ir sumuštinį su šlapenka iš vietinės namo parduotuvėlės. Labai pasiilgau vaikystės ir visų nesąmonių, tų neatsakingų dienų, kuomet laiką visi švaistėm vėjui ir nenorėjom eiti miegoti pietų miego.
16. Ką darai, kuomet esi liūdnas? Tame ir esmė, kad nedarau nieko. Tiesiog nieko, net nesistengiu pakelt nuotaikos, nes žinau, kad ji kažkada atsiras.
17. Kiek laiko užtrunki rytais? Labai priklauso kokia diena manęs laukia... Jei svarbi tai ir ruošiuosi kaip barbė princesė visą valandą, jei žinau, kad trinsiuosi visą dieną su pižama namuose, tai net neužtrunku, nes neturiu kur ruoštis ir skubėti.
18. Ar kada nors buvai su kuo nors susimušęs? O kas ne? Mokykloje teko apturėti vieną kovą po kurios ant rankos gipsą nešiojau gerą mėnesiuką. 
19. Kas tau pakelia nuotaiką? Muzika. Ji visokia, linksma ir liūdna. O kartais tiesiog atsikeliu su pakelta nuotaika. 
20. Kas tau numuša nuotaiką? Labai dažna numuša nuotaiką žmonės, kurie per daug sau leidžia ir nepagarbiai elgiasi su kitais. 
21. Koks turėtų būti gyvenimo partneris? Supratingas ir atviras... Pasitikiu aš, pasitikės ir manim.
22. Kokia tavo mėgstamiausia spalva? Vienareikšmiškai - žalia.
23. Garsi muzika ar tyli? Žinoma, kad garsi, kol galvos neskauda... O po to tik tylėję ir išvis išnyksta.
24. Kokia tavo mėgstamiausia citata? Kartą Mikė Pūkuotukas yra pasakęs, kad iš aukščiau viskas atrodo kitaip.
25. Koks tavo mėgstamiausias aktorius? Tokio tai tikrai neturiu, tiesą sakant, jie man visi vienodi.
26. Kokia yra priežastis, dėl kurios pradėjai rašyti tinklaraštį? Juk kažkaip reikia save išreikšti, tad mėginau įvairius būdus iki kol priėjau tinklaraščio variantą.
27. Ar turi kokių nors baimių? Kokios jos? O kas jų neturi? Esu klaustrofobė, labai bijau uždarų, tamsių patalpų, atsiradus tokioje vietoje, dažnai pradedu galvoti, kad tuoj uždusim, nes čia ankšta, mažai vietos ir oro staiga trūksta. Na ir bijau klounų nuo pat vaikystės, tad cirkas ir išpūstas siaubo filmų veikėjas klounas manęs tikrai nedžiugina. Na ir kitos minimalios baimės, kurios ateina per nejaukumo jausmą - šliužai ar kiti sliekai, tačiau aš jų nebijau paliesti, man tiesiog nemalonu. Galvoju, galbūt tai irgi baimė?
28. Dėl ko paskutinį kartą verkei? Šiandien ryte teko nubraukti ašarą, nes žiovavau ir jau taip išėjo, juk patys žinot kaip nutinka...
29. Kodėl būtent taip vadinasi tavo tinklaraštis? Merginos nuo vaikystės yra įpratusios puoštis, gražintis, būti tikromis princesėmis, tačiau visuomenė sudarė stereotipą, jei graži - vadinasi buka. Ot ir ne! Visos mes gražios ir visos savaip protingos.
30. Kada paskutinį kartą sakei, kad myli kažką? Tai, kad kiekvieną dieną karksiu, kad myliu. Svarbiausia nepamiršti šio žodžio, jis kaip raktas į kiekvieno širdį. 
31. Paskutinė knyga, kurią perskaitei? Gary Chapman "5 meilės kalbos". Tikrai gera knyga, kuri super lengvai persiskaitė.
32. Kokią knygą skaitai šiuo metu? Prisiminiau paauglystę ir pradėjau iš naujo skaityti savo pamėgtą knygų seriją apie fėjas ir trolius. Aprilynne Pike "Sparnai".
33. Kokią paskutinę laidą, žiūrėjai? Tai ir buvo "TV pagalba".
34. Kurioje vietoje buvai paskutinį kartą? Šiandien atidarėm riedučių sezoną ir važinėjom Panemunės šile, o po to keliavom ir į Pažaislio vienuolyną, tai paskutinės vietos kuriose lankiausi.
35. Koks paskutinis žaidimas, kurį žaidei? "Geometry dash". Tai baisiau už sėmkių valgymą... Užsikabini taip, jog pamiršti, kas pasaulis egzistuoja.
36. Su kokiu žmogumi kalbėjai paskutinį kartą? Kambarioku, Kalėdų Seneliu ir žmogumi, kuris padaro kiekvieną mano dieną vis linksmesnę.
37. Kokią paskutinę dainą dainavai? Aš dabar galvoju ar tai buvo dainavimas ar rėkimas, tačiau David Duetta-Titanium.
38. Kokia buvo paskutinė gauta žinutė? Mano vaikystės draugė parašė, kad išėjo iš laiptinės. 
39. Ar turi simpatiją? Kuo toliau, tuo labiau galvoju, kad tai ne simpatija, o vis daugiau ir daugiau!
40. Kokie yra santykiai tarp tavęs ir žmogaus su kuriuo susirašinėjai paskutinį kartą? Na, ten mano draugių prietrankų grupė... Tad aš be jų nė krust, tai net nežinau kokie santykiai tarp mūsų... Tikriausiai daugiau nei draugės, mažiau nei lezbietės.
41. Koks tavo mėgstamiausias maistas? Jei mėgstu lietuviškas dainas tai tikrai ir lietuviško maisto neišsižadu... Cepelinai - mano favoritas, bet ir kebabų neatsisakau.
42. Kokią vietą norėtum aplankyti? Norėčiau per visą gyvenimą nukeliauti į visus pasaulio žemynus.
43. Kada paskutinį kartą bučiavai ką nors? Visai neseniai, kuomet man kažkas į ausį pakuždėjo, jog artinas bučinukų ataka.
44. Kada paskutinį kartą buvai įžeistas? Gyvenu kartu su rėksniu... Manot, kad jis manęs neįžeidinėja? Žinoma viskas draugiškai ir proto ribose. 
45. Koks tavo mėgstamiausias saldumynas? Ohhh... Saldumynus aš mėgstu, esu tikra smaližė, bet labiausiai mėgstu tokias bulvytes iš Prienų kepyklėlės, ten tikras saldumakų rinkinys, įvairūs torto likučiai viename - nuostabus skonis.
46. Kokiais instrumentais groji? Jau nebegroju taip kaip ankščiau, tačiau gitara ir pianinas renka dulkes namuose.
47. Koks tavo mėgstamiausias papuošalas? Hmm, galbūt tas, kuris yra naujas?
48. Kokius papuošalus nešioji šiuo metu? Turiu porą žiedelių ant pirštelių ir kol kas viskas.
49. Kada buvai paskutinį kartą išėjęs su kuo nors? Šiandien teko įkvėpti gryno oro dozę važinėjant riedučiais.
50. Kas turėtų atsakyti į visus šiuos 50 klausimų kitas, pažymėk juos. Turėtų atsakyti kiekviena(s) blogerė(-is), skaitantis šį tekstą. Tad tag'inu visus internetinių platybių rašytojus. Visai smagu, pasijaučiau taip, lyg atsakinėčiau į anketos klausimus, kurias darydavome pradinėse klasėse su klasiokais, deja, tačiau nė vienos neišsaugojau... 

Na tikrai, per daug informacijos apie mane, paprasti elementarūs žmogiški dalykai, lengva informacija, kuri neturi jokios naudos. Haha.

Labanakt,

Tautė.

Sveika mityba? Ne, negirdėjau...

Nieko įmantraus nesugalvojau, tačiau vienas klausimas jau kelias dienas neduoda ramybės... Jei vienu prisėdimu vakare su draugais galime išgerti 2 litrus alaus "ant galvos"... Viso labo tai būtų TIK 4 bokalai, po puse litro... Kodėl negalime išgerti PER VISĄ dieną (ar parą) 2 litrų vandens? Asmeniškai aš tikrai pasigaunu save, jog būna dienų, kai išgeriu vos vieną stiklinę vandens per parą, o po to tik valgau valgau valgau ir viskas kaip ir gerai... Tačiau toli gražu taip nėra. Nori ar nenori - vandens reikia visiems, žinoma, skirtingomis normomis, tačiau reikia. 

Vandens kelias

Ar geriate vandenį vos atsikėlus? Ankščiau turėjau rimtą problemą - pusryčiai buvo priešas numeris vienas. Niekaip negalėdavau prisiversti jų valgyti, mane pykindavo, nebuvo net minties, kad reikėtų juos pradėti valgyti. Tačiau, būkim biedni, bet teisingi - pusryčiai svarbi sveikos mitybos dalis... Pavalgęs juos jautiesi energingesnis ir produktyvesnis. Svarbiausia nežinia kaip prisiversti įsidėti bent šaukštą košės į burną. Ir štai, visam šitam spektaklį, į sceną įžengia pagrindinis atlikėjas - vanduo. Rekomenduojama išgerti per 5 - 10 minučių vandens stiklinę nuo pabudimo ir duoti savo skrandžiui žinutę: "Ei, labas rytas, aš jau pabudau, prabusk ir tu, tuoj pradėsim valgyti pusryčius". Tokiu būdu skrandį paruoši ne tik pusryčiams, tačiau praėjus dar 10 minučių nuo rytinės vandens stiklinės ir valgyti gali užsimanyti. Viskas labai paprasta, tiesiog prisiversk ir tai taps neatsiejama gyvenimo dalimi. FUN FACT: (lt. linksmas faktas) dauguma, tarp jų ir aš, galvojame, jog jei nejaučiame troškulio, vadinasi vandens organizme yra pakankamai, tačiau realybė šiek tiek kitokia. Troškulį jaučiame jei organizme trūksta nuo 0,5 iki 1 litro vandens. Deja, jei trūksta daugiau - šį jausmą mes prarandame. Taigi, nesileiskit būti apmulkinti savo organizmo, jis dažnai prašo skysčių, tik mes to nesuprantame. 

Ate, naktipiečiai, buvo malonu susipažinti

Mintis, jog noriu kažko skanaus užkąsti prieš miegelį tampa antromis Kalėdomis Jūsų skrandžiui. Patikėkit, visus naktipiečių mėgėjus suprantu, nes ir pati tokia esu. Kąsnis šen ar ten atrodo, jog nieko blogo nepadarys, BET! Pradedu galvoti, kad aš turiu rimtų valgymo sutrikimų, apie kuriuos, noriu pasidalinti ir su Jumis. 

Visiems yra neblogai pažįstama anoreksija ir bulimija. Dvi ligos, kuomet žmonės (dažniausiai merginos), turi tam tikrų psichologinių problemų ir bando jas spręsti tikrai ne pačiais tinkamiausiais būdais. Anoreksija - apetito nebuvimas. Dažniausiai nutinka taip, kad valgyti nebenoriu, nes esu stora(s), o po to skrandis susitraukia ir valgyti jau nebereikia, o dar po to jau Dievai žino, kas gyvybę palaiko. Bulimija - sutrikimas, dėl kurios susilpnėja ir laikui bėgant išvis išnyksta sotumo jausmas ir nekontroliuojamai padidėja apetitas.

Liga, kurią ne visi pastebi

Nestojantis gyvenimo tempas, nauji potyriai ir patirtys yra kiekvieno iš mūsų gyvenimo motoriukas, kuris vis sukasi ir sukasi. Jam besisukant dažnai nepastebime savo ydų, įpročių ar net problemų, kurios atrodo neatsiejama gyvenimo dalimi. Taigi, taip yra ir man. Viskas labai paprasta ir elementaru, tiesiog reikia kalbėti apie tai garsiai ir nebijoti pripažinti. 

Mano diena, niekuo neišsiskiria iš kitų, rutina, darbai, įsipareigojimai, pažadai ir taip ratu. Tačiau tarp visų dalykų, kuriuos privalau padaryti yra pertraukos, bėgimas nuo žmonių, kartu ir nuo savęs tolyn. Po visos dienos, kuomet išdaliname save kitiems, atlikdami įvairius darbus norime tiesiog pabūti su savimi... O kaip mes tai suprantame? Vakaras su puikiu filmu, kuriame vaidina mėgstamiausi aktoriai ir žinoma užkandžiai. O gal kur nors vakarinis pasivaikščiojimas su degalinės kava rankoje ir visai nekaltu šokoladiniu batonėliu... Galbūt tai ramus, meditacinio pobūdžio dienoraščio rašymas ir sklandžioms mintims riešutų pakelis. Matote? Pastebite? Kiek kartų per dieną Jūs užkandžiaujate? Nesakau, kad taip daro visi... Ir tie, kurie atsisakę tokių dalykų, labai Jumis džiaugiuosi, vieną dieną ir aš tokia būsiu, tačiau dabar, kuomet turiu tokią problemą noriu apie ją rašyti ir viešai skelbti. Padariau išvadą: mes dažnai skubame gyventi, esame įsisukę į gyvenimo ratą ir dažnai nepastebime kaip pradedame bėgti nuo savęs. Kas nors iš Jūsų domisi meditacijomis? Asmeniškai aš, jomis susidomėjau tik prieš pusmetį... Kas nors iš Jūsų domisi saviugda? Asmeniškai man, pradėjo būti tai aktualu tik prieš metus... Esmė tame, kad mes skiriame laiko kitiems, švaistome jį į visas puses, tačiau nepasiliekame jo sau... O kai ruošiamės pabūti su savo mintimis, mes pradedame žiūrėti filmus, daryti įvairius rankdarbius ir žinoma prie jų UŽKANDŽIAUTI. Tai rimta problema, negalima valgyti visko kas papuola, reikia žiūrėti ką dedame į burną. Kai turėjau greitą medžiagų apykaitą, net minties nebuvo, kad barškinsiu savo klaviatūrą rašydama tokius moralus, tačiau staiga pradėjus svoriui didėti suprantu, kad kažkas ne taip ir tai ne moteriška isterija "O, vaikeli, priaugau 100 kilogramų, netilpsiu į savo gražiausią suknelę, kurią nusipirkau būdama penkiolikos". Laikas nestoja, viskas keičiasi, o mes bėgame nuo savo minčių, nuo savęs pačių ir bandome užkišti save maistu. Mes nebeieškome paguodos pas artimus, mieliau nusiperkame kebabą iš vietinės užkandinės ir džiaugiamės skaniu maistu. SUSTOKIT, neskubėkit, o jei skubat - darykit tai lėtai. Skirkit į dieną bent 10 minutėlių savo mintims, prisėskit ir pagalvokit apie dieną, kuri yra nuostabi, kuri yra dabar ir kuri tikriausiai niekada nepasikartos. Maistas nėra pramoga, tai tiesiog gyvenimo dalis kaip ir miegas, stogas virš galvos. Maistas yra būtinas išgyvenimui, bet ne malonumų ieškojimui. Malonumas tai buvimas su savimi, šeima, draugais. MEDITACIJA - ramybė kūnui ir sielai. Tai tik 10 minučių per dieną savo mintims - viską apmąstyti ir viską apgalvoti. 10 minučių, kuomet vaikelis nueina popiečio miegelio - nešvarūs indai gali ir palaukti... 10 minučių, kuomet mylimasis maudosi - tai puikus asmeninis laikas. 10 minučių, kuomet galėtum kažkuo užkandžiauti, bet žinai, kad pabūti su savimi bus sveikiau. 

Ir finale, nerėkiu, jog esu bulimikė, tačiau užkandžiavimo problemą turiu ir kuo toliau, darosi vis mažiau juokinga. Kol kas KMI yra normalus ir neviršija limitų, BET savo užkandžiavimą stengiuosi keisti į meditaciją, o kelis alaus bokalus penktadienio vakarais iškeisiu į vandenį.

Viliuosi, jog kiekvienas atrasite savo meditacijos būdą. Pasirodo, kad maniškis visada buvo šalia, tik aš jo nepastebėjau iš pirmo karto.

Labanakt,

Tautė.

Kokį filmą žiūri spragėsių maniakai?

Kada naminiai spragėsiai su karamele jau paruošti (atsižvelgiant į puodo didumą, jie jau ojojoj, kaip paruošti) ir šviesos užgesintos, beliko susirangyti patogioje pozicijoje ir įsijungti filmą, tačiau kokį? Vakaras vėlus, galva išūžta, nesinori kažko sunkaus prieš miegą.. Gal kokią lengvą komediją, kuriai nereikėtų daug mąstymo ir intensyvaus žiūrėjimo. Išsirinkome filmą "3 idiotai" ir pradėjome žiaumoti popkornus per visą "intro". Iš esmės, tai buvo pirmas indų kūrybos filmas, kurį pražiūrėjau nuo pradžios iki galo - vakarui - pats tas gazas, nes tikrai nė kiek neišvargina jo žiūrėjimas. Filmas tapo Indijos kino sensacija ir laimėjo ne tik apdovanojimus, tačiau sužavėjo kritikus ir iš viso pasaulio. Ūkiškai tariant - geras siužetas, mintis tikrai neblogai išpildyta. 

Pateisino lūkesčius

• Galvojau, jog tai bus lengvas filmas per kurį gausiu gerą juoko dozę, BET.... Tai filmas, kuris parodo, kokia mokymosi sistema gali būti nesąmoninga, kiek daug įtakos turi asmeniniai dalykai... Galų gale, tai filmas, kuriame yra nepakartojamos draugystės pavyzdys.
• Siužete yra pilna įvairių idėjų ir gerų citatų - tik spėk pagauti!
• Jis tikrai nepanašus į kitus indų kūrybos filmus ar serialus, kuriame šeimos žvilgsniai trunka apie penkias minutes ir visi judina galvas skambant įtemptai muzikai. 
• Tai buvo daugiau nei komedija, tai buvo ir pamoka.
• Ir vis dėl to, tai filmas, kuris yra lengvas, linksmas, pamokantis ir kurį mielai pažiūrėčiau antrą kartą.

"3 idiotai"

• 2009 m. filmas, kuris pagal IMDb vertinimus yra top 92 vietoje ir kol kas surinkęs 8,4 balus pagal 261 469 žmonių balsus.
• Aš jau pažiūrėjau, dabar siūlau pažiūrėti ir Jums. 

Labanakt, 

Tautė.

Kontaktiniai lęšiai: smagu ar nepatogu?

Tobulėjant technologijoms dar ne vienas susigadins savo regą, ko pasekoje lauks akinukai, mėginantys atgaivinti ryškų pasaulį. Kitiems (pvz.: man), labiau nepasisekė - jau ir be technologijų, nuo vaikystės vaikštom su akiniais ir nieko kito padaryti negalim. Yra kaip yra, o šiandien skubu su jumis pasidžiaugti savo dovanomis! 

Atsukus laiką atgal, dar prieš Kalėdas, jei tiksliau lapkričio mėnesį, buvau apsišarvavusi kantrybe ir rašiau kasmetinį laišką Kalėdų Seneliui... Taip taip, tam pačiam dėdei, kuriam tenka ir valgyt padaryt, ir nešvarius drabužius išskalbt, o kartais ir į klubą nueit pasišokt. Rašydama, kokia aš buvau gera ir kaip nieko blogo nepadariau galvojau, ko norėčiau dovanų... Mandarinų - faktas. Lazdynų riešutų - taip pat. Saldainių - be jokios abejonės. Tai buvo taip vaikiška ir juokinga, kad tarp norimų dovanų sąrašo įtraukiau ir kontaktinius lęšius. Buvau juos naudojusi ir prieš tai (bespalvius), tačiau tai buvo pirmas kartas mano gyvenime, o neišnešiojus pilno mėnesio, vienas suplyšo akyje, tad apturėjau ne itin malonią patirtį. Kad ir kaip gaila bebūtų, išsitraukiau akinukus iš stalčiaus ir toliau viską mačiau ryškiai. Na ir žinoma, čia jau Kalėdos, stebuklų metas. Štai ant lovos supakuota dovanėlė, išpakuoju, o ten mano prašytieji lęšiai, na ir ne bet koki, o spalvoti. Žinoma, kad laimės pilnos kelnės, pamačiau, kad yra kelios poros tai išvis skraidžiau iš džiaugsmo. Va čia tai patogumas, galvojau... Na ir besibaigiant galiot jau paskutinei lęšių porai, galiu juos rekomenduoti ir kitiems, ir apsvarstyti galimybę nusipirkti šitos pačios firmos lęšius, tik kitos spalvos. 

Trumpai apie šiuos kontaktinius lęšius iš vartotojo pusės:

FIRMA - "FreshKon"

NEŠIOJIMO TRUKMĖ - 1 mėnesis

VANDENS KIEKIS - 55%

NEŠIOJIMO REŽIMAS - dieninis

DEGUONIES PRALAIDUMAS (DK/T) - 23

Į šiuos dalykus visada vertėtų atkreipti dėmesį renkantis lęšius, ypač jei juos naudosite pirmą kartą. 

Na ir žinoma, ankščiau, kuomet neturėjau viso to, man ir nereikėjo. Tuo metu akiniai buvo pigesnis ir patogesnis variantas, tačiau prireikė nemažai laiko, jog suprasčiau, kad lęšiai yra lygiai taip pat patogus dalykėlis vartojimui. 

Tiems, kas nedrįsta pirkti kontaktinių lęšių:

• Jei manote, kad jie yra nepatogūs - baisiai klystate. Taip, pirmais kartais, gal kiek ir nejauku dėti svetimkūnį į pačią akį. Teks ir ašarą nubraukt, ir pamirksėt dažniau, bet tai tik įpročio reikalas. Laikui bėgant, lęšius įsidėti gali be vargo. Kai akis pripranta, net nėra jokio pojūčio, kad akyje kažkas neįprasto.
• Lęšiai nėra kažkoks tarpininkas ligoms plisti. Jie nenešioja jokių ligų, o ankščiau man tai buvo didelis galvos skausmas ir nesusipratimas... Jei kiekvieną dieną keisi jiems skystį, prižiūrėsi, juos įsidėsi ir išsiimsi tik su švariai nuplautomis rankomis, problemų tikrai nebus. Taip pat svarbu paminėti - jei sloguoji ir akys labai ašaroja, geriau jų nesidėk išvis. Juk kiekvienas savo kūną pažįsta geriausiai, šiuo atveju (gripo ar slogos), lęšiai tikrai nebus mano draugas.
• Tai, kad kontaktiniai lęšiai neleidžia akims kvėpuoti yra visiška nesąmonė. Jei sėdėsi prie kompiuterio ir būsi su akiniais, ir tiesiog pamirši, jog reikia mirksėti akys džius lygiai taip pat kaip ir su lęšiais ir jas skaudės lygiai taip pat kaip ir su lęšiais.
• Jei lęšiai yra skirti dieniniam naudojimui, tai geriau su jais ir nemiegokit, paisykit šio punkto... Vieną naktį su jais užmigau ir atsikėliau nuo skausmo - jausmas, lyg būčiau įkritus veidu į Palangos pležą ir neblogai prisibėrus smėlio į akis.
• Merginos, jie netrukdo dažytis ir pasiekti aukštą komfortabilumo lygį. Tačiau geriausia būtų, jei pirmiausia įsidėtumėte lęšius, tuomet pasidažytumėte... Juk bus tikrai dienų, kai akys ašaros dėl esančio svetimkūnio, o nuverkti neseniai padarytą makiažą taip pat labai gaila.
• Taip, kontaktinių lęšių priežiūra ir naudojimas reikalauja daugiau pastangų, o galbūt ir finansų, nei akinukų dėvėjimas. Tačiau tai puiki išeitis sportuojantiems, aktyviai leidžiantiems laisvalaikį ir kitiems žmonėms, kuriems akiniai daugiau trukdo, nei padeda. 

Taigi, visko pabaigoje, norėčiau dar paminėti... Jog šie lęšiai, man atitarnavo ne tik puikiai, tačiau kiekvieną kartą su jais jausdavausi kaip barbė, kuri turi labai dideles akis.

Labanakt,

Tautė.

Paulo Coelho "Alchemikas"

Tai yra viena iš tų knygų, kurios istorijoje, gali pasislėpti kiekvienas skaitytojas. Lengvai skaitoma ir suprantama. Laiko negaišinanti, o jam suteikianti prasmę knyga. Joje gausu įvairių pamokančiu situacijų ir citatų. Tai knyga, kurioje kiekvienas atras kažką sau ir pritaikys individualiai. Jei esi pasiklydęs gyvenime, paskaityk, galbūt atrasi savo kelią, kartu su pagrindiniu knygos herojumi.

CITATOS IŠ KNYGOS:

• ,,Galimybė įgyvendinti svajonę - štai kas gyvenimą daro įdomų."
• ,,Paprasti dalykai - ypatingiausi, bet tik išminčiai sugeba juos pamatyti."
• ,,Tam tikrą akimirką mes nebeįstengiame valgyti savo gyvenimo, ir nuo tada jį ima vairuoti likimas. Tai yra didžiausioji pasaulio apgavystė."
• ,,Kai tu tikrai ko nors trokšti, visas pasaulis slapta padeda tau įgyvendinti šį troškimą."
• ,,Nesvarbu, kas tu esi ir ką veiki, jei ko nors tikrai nori, šis tavo troškimas yra gimęs Pasaulio Sieloje. Jį įvykdyti ir yra tavo misija žemėje."
• ,,Kai visos dienos tokios panašios, vadinasi, žmonės nebe pastebi tų gerų dalykų, kurie įvyksta jų gyvenime."
• ,,Dievas kiekvienam pasaulyje nubrėžė taką. Tereikia perskaityti, ką jis nubrėžė tau."
• ,,Vienas turtuolis pasiuntė savo sūnų pas išmintingiausią pasaulyje žmogų sužinoti Laimės Paslapties. Po keturiasdešimties dienų kelionės per dykumą jaunuolis pagaliau priėjo gražią pilį, stovinčią kalno viršūnėje. Čia gyvenimo jo ieškomasis Išminčius.
  Nesutikęs šio šventojo žmogaus, mūsų herojus įžengė vidun ir čia, puikioje salėje, išvydo didžiulį sujudimą: įeidinėjo ir išeidinėjo pirkliai, viename salės kampe kalbėjosi žmonės, kitame orkestras grojo švelnias melodijas. Ir dar stovėjo stalas, apkrautas įmantriausiais tos šalies valgiais.
   Išminčius kalbėjosi čia su vienais, čia su kitais, ir jaunuoliui teko pralaukti keletą valnadų, kol atėjo jo eilė.
  Išminčius, atidžiai išklausęs vaikino ir sužinojęs, ko jam reikia, pasakė šiuo metu neturės laiko atskleisti Laimės Paslaptį, tačiau pasiūlė jam apžiūrėti rūmus ir sugrįžti po poros valandų.
  -         Tik norėčiau tave paprašyti vienos paslaugos, - pridūrė Išminčius ir padavė jaunuoliui šaukštelį, o į jį įlašino du lašus aliejaus.
  Jaunuolis pradėjo lipti rūmų laiptais – aukštyn ir žemyn, vis nenuleisdamas akių nuo šaukštelio. Po dviejų valandų jis vėl prisistatė Išminčiui.
  -         Taigi, - klausia šis, - ar matei persų kilimus valgomajame? Ar matei parką, kuri Vyriausiasis Sodininkas kūrė dešimtį metų? Ar atkreipei dėmesėį puikiuosius pergamentus mano bibliotekoje?
  Sumišęs jaunuolis prisipažino nematęs nieko. Jo vienintelis rūpestis buvęs neišlieti Išminčiaus įlašinto aliejaus.
  -         Gerai. Grįžk ir apžiūrėk mano pasaulio stebuklus, - tarė Išminčius. – Negalima pasitikėti žmogumi, nemačius jo namų.
  Kiek nuramintas, jaunuolis vėl paėmė šaukštelį ir pradėjo vaikštinėti po rūmus, šįkart apžiūrinėdamas visus ant sienų ir palubėse iškabinėtus meno kūrinius. Dabar jis pamatė sodus, aplink juos dunksančius kalnus, subtilų gėlių grožį, pastebėjo, kaip skoningai parinkta vieta kiekvienam meno kūriniui. Grįžes pas Išminčių, jis smulkiai apsakė ką regėjęs.
  -         Bet kurgi tie du aliejaus lašai, kuriuos buvau tau įdavęs? – tuomet paklausė jo Išminčius.
  Jaunuolis pažvelgė į šaukštelį ir suprato juos išpylęs.
  -         Tai va, - pasakė Išminčius, - galiu tau duoti vienintelį patarimą: Laimės Paslaptis yra matyti visus pasaulio stebuklus, sykiu nepamirštant dviejų aliejaus lašų šaukštelyje.“
• ,,Jei Dievas taip gerai veda avis, gerai ves ir žmogų."
• ,,Kartais gyvenimas apsiverčia vienu mirksniu, neduodamas laiko net apsiprasti su pasikeitimais."
• ,,Aš, kaip ir dauguma žmonių, matau pasaulį tokį, kokį norėčiau matyti, o ne tokį, koks jis yra iš tiesų."
• ,,Yra dalykų, kurių nevalia klausti, - nereikia bėgti nuo savojo likimo.
• ,,Vaikinas neturi nė skatiko kišenėje, tačiau turi savąjį tikėjimą gyvenimu."
• ,,Pasaulyje yra kalba, viršesnė už žodžius."
• ,,Visa yra vienis."
• ,,Kai lydi sėkmės, reikią ją išnaudoti ir daryti viską, kad jai padėtume - taip, kaip ji padeda mums."
• ,,Atmink - visada turi žinoti, ko nori."
• ,,Labiausiai žmones gundo grožis."
• ,,Bet koks palaiminimas, jei jis nėra priimtinas, virsta prakeiksmu."
• ,,Kartais gyvenimo srauto sulaikyti neįmanoma."
• ,,Niekada neišsižadėk savo svajonių."
• ,,Būk atidus ženklams."
• ,,Sprendimai tėra tik ko nors pradžia. Darydamas sprendimą, žmogus iš tikrųjų pasineria veržlion srovėn, kuri jį nuneša ten, kur sprendimo akimirką jis net nenujautė atsidursiąs."
• ,,Pasaulis sukurtas taip, kad jo pamatas yra viena kalba, kurią visi girdi, tačiau kurios nebe supranta."
• ,,Dykuma - aikštinga moteris, neretai išvaranti žmones iš proto."
• ,,Mes galime viską žinoti todėl, kad viskas įrašyta."
• ,,Žmogus neturi žinoti nežinomybės, nes kiekvienas yra pajėgus pasiekti visko, ko jis nori ir ko jam reikia."
• Ar kalbėtume apie savo gyvenimą, ar apie savo plantaciją, mes bijome tik vieno dalyko - prarasti tai, ką turime. Tačiau ši baimė dingsta,kai suvokiame, kad mūsų istorija ir pasaulio istorija parašytos pačia Ranka."
• ,,Visa, kas yra ant žemės ir po ja, nepaliaujamai kinta, nes žemė - tai gyvas daiktas,irgi turintis sielą."
• ,,Aš negyvenu nei praeitimi, nei ateitimi. Aš esu dabartyje, ir tik ji mane domina. Ir tu, jei sugebėsi visuomet gyventi dabartimi, būsi laimingas žmogus."
• ,,Gal Dievas ir sukūrė dykumą tam, kad žmogus galėtų džiaugtis, išvydęs palmes."
• ,,Valgyk, kai laikas valgyti. O kada laikas eiti, eik."
• ,,Pasaulyje - nesvarbu, ar vidury dykumos, ar vidury didžiulio miesto - visuomet yra du vienas kito laukiantys žmonės. Ir kai šie du žmonės susitinka, kai susikerta jų žvilgsniai, visa praeitis ir ateitis nebeturi jokios reikšmės, lieka tik esamoji akimirka ir neįtikėtinas tikrumas, kad viskas po dangaus skliautu parašyta ta pačia Ranka."
• ,,Jis ją mylėjo dar nežinodamas, kad ji egzistuoja ir kad meilė jai atskleis jam visas pasaulio paslaptis."
• ,,Kai myli - viskas įgyja dar daugiau prasmės."
• ,,Blogis- ne tai, kas patenka žmogui burnon. Blogis - tai, kas iš jos išeina."
• ,,Gyvybė traukia gyvybę."
• ,,Meilė niekuomet žmogui netrukdo vykdyti savąją Asmeninę Legendą.Jei taip yra, vadinasi, tai netikra Meilė, ne ta, kuria byloja Pasaulio Kalba."
• ,,Mylėti nereikia jokios priežasties."
• ,,Negalvok apie tai, kas pasiliko už nugaros."
• ,,Žmonės apie grįžimą svajoja labiau nei apie išvykimą."
• ,,Išmokti tėra vienintelis būdas - veikiant."
• ,,Klausykis savo širdies. Ji žino viską, nes yra kilusi iš Pasaulio Sielos ir vieną dieną vėl jon sugrįš."
• ,,Ten, kur tavo širdis, ten ir tavasis lobis."
• ,,Normalu bijoti dėl svajonės prarasti viską, ką jau pavyko įgyti."
• ,,Išdavystė - tai nelauktas smūgis. Jeigu gerai pažįsti savo širdį, ji tokio dalyko niekuomet nepadarys. Nes tu žinai jos svajones, jos troškimus ir sugebėsi tam užbėgti už akių. Nė vienas negali pabėgti nuo savo širdie. Štai kodėl geriau klausytis, ką ji sako. Kad negautum nelaukto smūgio."
• ,,Kančios baigė blogiau už pačią kančią. Ir kad jokia širdis nėra kentėjusi, sekdama paskui savo svajonę, nes kiekviena ieškojimo akimrika - tai susitikimo su Dievu ir Amžinybe akimirka."
• ,,Pati tamsiausia valanda yra prieš aušrą."
• ,,Mes nematome didelių lobių, esančių prieš akis. O žinai kodėl? Todėl, kad žmonės netiki lobiais."
• ,,Akys parodo sielos stiprybę."
• ,,Tik vienas dalykas gali svajonę padaryti neįgyvendinama: tai baimė, kad nepasiseks."
• ,,Niekas nesikeičia, nors žmonės ir miršta."
• ,,Tai, kas atsitiko kartą, gali nebe atsitikti niekuomet. Tačiau tai, kas atsitiko du kartus, tikriausiai pasikartos ir trečiąjį."