Ačiū, kad žiūrėjot, mieli žiūrovai...

Pietų metui atėjus, geriu savo kavytę ir džiaugiuosi kokią nepaprastą patirtį šis tinklaraštis man atnešė... Kiek nuostabių bendradarbiavimų padovanojo ir kokia neįkanojama patirtimi pavirto visi tie metai barškinant kompiuterio klaviatūrą... Tačiau ateina viskam pabaiga... Ir toji protinga  "princesė" užaugo ir išaugo iš visos šitos minčių mišrainės... 

Šiandien rašau paskutinį pranešimą, tokį atsisveikinimo, net kiek liūdna kai pagalvoji, jog viską teks palikti praeity, tačiau ūpą kelią tai, jog kažko pabaiga yra kažko pradžia... Visus, kurie nori toliau draugauti ir skaityti mano žinutes, kviečiu į naują, šiek tiek brandesnę platformą, kurioje mane galėsite surasti! 

Ačiū visiems už visą laiką, kurį skyrėte skaitydami ir laukdami mano pranešimų... Dar kartą dėkoju ir sakau paskutinį kartą labanakt...

Su daug daug meilės ir bučinukų,

Jūsų Tautė.

Karantino swapbox'as!

Šį įrašą, turėjau paskelbti laaaabai senai, na...Bet nebūčiau aš kaip tas dūmas, išnykstu ir vėl atsirandu... Tik šįkart, ne savo noru dingau. Juk su nusprogusiu kompiuteriu, daug tekstų neprirašysi, tačiau po to ir nušvitimas į gyvenimą atėjo, kaip smagu be kompiuterio gyventi...Toks laisvas nuo priklausomybės jautiesi, jog visos priklausomybės prieš tavo laisvę nublanksta.

O. BET. TAČIAU.

Nevyniojant žodžių į vatą - atsukant laiką atgal į balandžio mėnesį, su keliomis blogerėmis keitėmis dovanėlėmis, kurios pakėlė nuotaiką tomis niūriomis karantino dienomis.... Apie tai ką gavo Aldėja iš manęs galite paskaityti jos Burunduko bloge, o apie tai, ką gavo Dovilė, skaitykite influx.lt tinklaraštyje !

Ištapšnok blogas emocijas lauk!

Paleisk blogas emocijas pavėjui 🖕

Kiek kartų atsidūrėme tokioje situacijoje, jog pyktis mumyse taip kunkuliavo ir ėmė viršų, jog galvojome, kad nusprogsime? Na, jei ne mes patys, tai bent jau kuri nors kūno dalis... Kiek iš tų kartų nesugebėjome sukontroliuoti savo emocijų ir vidinės ramybės? Pamiršome, kad esame žmonės ir sugebame kur kas daugiau negu rėkti kaip bepročiai... Tad šįkart siūlau niekur neskubant, ramiai paskaitinėti ir pasiimti viską ką galite geriausio iš šio straipsnio ir [galbūt] susipažinti, su jums nauja ir negirdėta emocijų laisvės technika [ELT].

Tu esi gyvenimas!

Būna tokių dienų, jog rašau sau ramiai į stalčių... Pyškinu raidę prie raidės savo malonumui ir tokiu būdu visoms susikaupusioms emocijoms ieškau vietos.. Kartais rašau linksmai, kartais liūdnai... O kartais būna taip, kad rašyti ilgiau nebegaliu. Ašaros neleidžia... Kartais būna taip karšta kambary, jog pro akis prakaituoti pradedu... Juk suprantate, visiems tokių akimirkų pasitaiko... Daug netuščiažodžiausiu... Tik noriu pasidalinti viena ištrauka, iš tokių rašliavų "į stalčių". Gal patiks, o gal ir ne, net nežinau.

#ištrauka_iš_dienoraščio

Prieš pradedant skaityt, labai trumpai: juokis, džiaukis ir kvailiok... Suprask, kada jeigu ne dabar?

Laimingi laiko neskaičiuoja. KARANTINAS!

Taip taip, kažkas vaikšto gatve, o aš kaip bobutė,
žiūriu pro langus kas vyksta.

Na, jūs man pasakykit... Kas galėjo pagalvoti, kad diena, kuomet turėsime begales laiko ateis... Nors ir esam šiek tiek suvaržyti ir apriboti, tačiau atrodo, jog laikas sustojo ir jis priklauso mums ir tik mums! Svajonių svajonė - pasaka ir visai be sarkazmo! Tad šiandien jungiuosi prie Aldėjos ir dalinuosi savo karantino išgyvenimais, džiaugsmais, vargais, skausmais ir atradimais!

Skaičiuokime keliones kartu

Visi su nekantrumu laukiame kol pasibaigs visa šita marmalynė, sienos ir vėl bus atidarytos, o tada visi gyvensim kaip gyvenę... Atgal į normalų gyvenimo ritmą.

O. BET. TAČIAU... 

Socialiniuose tinkluose dažnai sklando klausimas: "Ką darysit, kai tik karantinas pasibaigs? Kur keliausit...? ir t.t." Visi jau kurpia planus, tačiau nepamirškit, kad kol esame namuose, galime ne tik planuoti savo ateities atostogas, ieškoti įvairių vietų, kur atostogausime ir keliausime, tačiau prisiminti ir kurias aplankėme... Tad šiandien siūlau išbandyti [galbūt jau žinomą, o gal ir ne] svetainę, kuri gali padėti suskaičiuoti visus kartus, kuomet skridai lėktuvu.

Ką veikti, kai nėra ką veikti?

Panika ir nežinia sukrėtusi visą pasaulį privertė kiekvieną žmogų sustoti ir pabūti čia ir dabar. Pasidžiaugti tuo laiku, kurio visiems taip trūko... Įsigaliojęs karantinas visame pasaulyje pakeitė visus ir ta Žemė, kurią buvome įpratę matyti ir gyventi, jau tokia nebebus kaip ankščiau... O ir mes patys nebebūsime tokie.. Tad įsigaliojus karantinui, galvos skausmu tapęs klausimas [gal ne kiekvienam, tačiau... dažnam...] ką veikti?

,,Būk dama, sako jie...”

Po truputį pradeda busti gamta iš po žiemos, žingsnis po žingsnio skleisdama įvairius gėlių žiedus į viešumą... Taip ir aš su savo tinklaraščiu pavasarėjant pradedu grįžti į senas, sniego užpūstytas ir visai pamirštas vėžias.

O – BET – TAČIAU

Šiandien nieko meniško... Šiandien apie tai, kas mane privertė susimąstyti... Pagalvoti apie moters paveikslą šių dienų visuomenėje. Koks jis yra? Kaip jį nupieštum tu? 

,,Būk dama, sako jie...” 

Visai neseniai publikuotas video ,,youtube’’ platformoje (nuoroda) susilaukia vis daugiau dėmesio. Kiek tiesos jame yra? Kokią kainą reikia sumokėti už nepakartojamą, grakštų, moteriškumą?