20 faktų apie mane - kas aš per paukštis?

Asmeniškai man, labai sunku prisistatyti. Juk pažinimo procesas yra beprotiškai ilgas... Kartais neužtenka ir viso gyvenimo, jog galėtum kažką pažinti. Blogo skiltyje "Kas aš? O kas tu?" prisistačiau kaip nepaliaujanti svajoti princesė. Tačiau kaip ir minėjau - esu paprastas mirtingasis ir į mane kreipiasi Vytautės vardu... Na, draugams jis neegzistuoja arba Vy, arba Vycka, kartais Vyciokas. Apie šiuos 20 faktų galiu pasakyti tik tiek, kad galbūt jie padės jums lengviau pažinti mane, suprasti kas rašo šį blogą ir dėsto savo paikas mintis, kiti faktai tebus tik užpildas trūkstamam skaičiui. Taigi, smagaus skaitymo.

#Vytautė_nemėgsta_kačių.

1. Labai mėgstu pokyčius, ekstremalius ar ne - jūs man pasakykit, tačiau išvaizdą keisti galiu kiekvieną dieną. Pradedant įvairiomis detalėmis ir baigiant ilgalaikiais plaukų dažymais. Galiu kiekvieną mėnesį vaikščiot su skirtingais plaukų atspalviais ar net spalvomis ir nė nesivarginti, jog mano plaukai neatrodo reprezentatyviai. Jie nėra tobuli, tik apšepus dažoma krūvelė ant galvos, kuri man padeda atsigauti, kuomet pokyčių norisi labiausiai. Taip pat mėgstu įvairius derinius ar makiažus. Kartais būna lyg mergaitė 80's laikų, o kartais 2018 - ųjų metų mergina skubanti į susirinkimą. Ehh, nuotaikų svyravimai keičia ir išvaizdą, bei spalvas.

2. Ne gana to, kad vaikščiojau po Lenkiją su princesės karūna... Tai dar ir užmigau... Kalbant apie miegą, galiu užmigt visur ir visada, o gėdingiausia šioj istorijoj tai, kad miegu išsižiojus. 

3. Pirmasis augintinis mano gyvenime atsirado, kuomet sulaukiau 20 metų... Nesakau, kad tėvai buvo griežti, tiesiog namuose visiems užteko ir manęs, tad gyvenom be gyvūnėlių. To pasekoje, kartu su Kastyčiu įsigijom Miciuką (jūrų kiaulytę) ir po kiek laiko, atkeliavo dar vienas Miciukas (Ponas Micius) ir taip, tai yra kita jūrų kiaulytė. 

4. Visada esu tas žmogus, kuris atsiranda ne tinkamoj vietoj ir ne tinkamu laiku. Dažniausiai papuolu į tokias situacijas, kad Dieve Dieve...

5. Vienintelis gimtadienis, kurį atšvenčiau pačioj nuostabiausioj kompanijoj tai buvo 20 ir jo tema buvo pležas... Rugsėjo pradžioj... Nors ir oras buvo užsakytas, tačiau aš pasirinkau būti pležininke su juodais apdarais, haha.  

6. Nieko prieš kates neturiu, tačiau tai pats nemaloniausias augintinis mano atžvilgiu. Viskas paprasta, jos nemėgsta manęs, aš nemėgstu jų ir visi laimingai gyvena.

7. Mano galva kaip idėjų fabrikas. Mąstau tol, kol kažką išmastau. Sąmonė ar ne - čia kitas klausimas, tačiau kažką padaryti pačiai, nei nusipirkti yra kur kas įdomiau. Tad dovanų idėjas, dovanos pateikimo idėjas, papuošalus, aksesuarus ir daugelį kitų dalykų mėgstu padaryti pati. Ypač, jei tai reikalauja kruopštaus planavimo - ohh yes...

8. Kadangi pagal charakterio tipą esu aktyvistė (ENFP) - mėgstu išmąstyti taip, jog visi dalykai gyvenime vienaip ar kitaip būtų susiję. Man rūpi kitų žmonių motyvai, dažnai ten kur jos nėra - ieškau prasmės. Kita vertus, visam šitam reikalui turi būti atsvara - tad mintis, jog esu per mažai originali ir spontaniška neduoda man ramybės.

9. Kalbant apie charakterį - man labai svarbi laisvė... YPAČ pasirinkimo. Negaliu pakęsti, kuomet kažkas nori, jog šokčiau pagal kitą dūdelę ir kišasi į mano spalvotą, mažą, pasaulėlį. Mėgstu pasikliauti nuojauta ir emocijomis, priimant sprendimus tai labai svarbūs ir taip pat labai nepagrįsti (haha) dalykai. Tačiau aš tokia esu - galiu ir kalnus nuverst, jei tik niekas neapkarpys mano laisvės.

Skanus princesės miegas.

10. Dažnai galvoju, jog esu ambivertė (50% ekstravertas, 50% intravertas). Taip jau atsitinka, kad patekus tarp savo rato žmonių, galiu kalbėt iki negalėjimo - liežuvis iki kelių nukaręs, akys plačios, kalbos iki ryto. Tačiau įmeskit mane į visai svetimą ir nepažįstamą grupę - sėdėsiu, tylėsiu, analizuosiu, klausysiu, galbūt kažką pasakysiu, bet dažniau bus taip, jog susilaikysiu nuo tauškėjimo. 

11. Žinot tą frazė "būti ar nebūti?"? Tai va, aš esu tas varganas žmogelis, kuris amžinai savęs klausinėja... Ir ne tik - būti ar nebūti? Tačiau visko - kodėl taip atsitiko? kodėl pokalbis pakrypo tokia linkme? Kaip galėjau tai pakeisti? Ir t.t.... ir t.t... Tokie klausimai yra labai didelė mano silpnybė, kurios niekaip nepavyksta paversti stiprybe. Ant tiek ieškau bezdynėj smegenų, kad net nematau, jog nuo tos situacijos yra praėję keleri metai.

12. Niekada nepasimokau iš klaidų. Tai tiesiog tobulas sakinys apibūdinantis visas situacijas į kurias patenku tik dėl to, kad vis nepasimokau. Apie mokymąsi iš svetimų klaidų net nekalbu - nelaikau to vertinga informacija... Juk man, gležnai šio pasaulio būtybei, reikia viską ant savo kailio patirti... Na, bent jau kelis kartus...

13. Nerealiausia veikla žiemą, tai yra kojinių mezgimas. Taip, man 20 metų... ir aš mezgu kojines žiemos vakarais...

14. Labai mėgstu vaikus, manau, jog tai yra patys idealiausi ir nuoširdžiausi mokytojai. Iš jų mažyčių ir smulkmeniškų išgyvenimų galime pasisemti labai daug patirties, svarbiausia viską tinkamai interpretuoti ir neatimti iš vaikų jų vaikystės.

15. Šypsojausi, kuomet turėjau kreivus dantis. Šypsojausi, kai burną puošė nerūdijantis plienas. Šypsausi ir dabar - kuomet kvepia mėta ir dantukai gražūs.

16. Niekada nemokėjau matematikos. Skaičiai - juos sunkiau suprasti už tamsiąją materiją ir kitus mokslinius dalykus. Tačiau, tai jog nesusidraugavau su skaičiais, dar nereiškia, jog neišmanau gyvenimo.

Nuotaikos iš 20 - to gimtadienio.

17. Turiu labai prastą atmintį. Vargšai mano draugai, nes jie yra būtent tie žmonės, kurie atklauso tą pačią istoriją nežinau kelintą kartą, o aš ją pasakoju, taip lyg pasakočiau pirmąkart. 

18. Galiu pasidžiaugti savo kolekcija. Kolekcionuoju batų raištelius. Turiu ir šviečiančius ir paprastus, tačiau labiausiai mėgstu nešioti juos poromis su skirtingom spalvoms. Pvz.: vienam bate raištelis oranžinis, kitam - mėlynas.

19. Mėgstu įsitraukti į įvairias veiklas. Jei neturiu ką veikti - ne bėda, tuoj sugalvoju sau darbų, kad tik nesėdėt mirties taške.

20. Kurį laiką buvau vegetarė... Net sesė kepė žuvies kepsnius, kad turėčiau ir aš maisto pasirinkimo, tačiau per vienas Kalėdas taip užsimaniau mėsos, jog uosčiau vyniotinį.... ir jo atsikandau..... Eh, tada prisivalgiau, o tada buvo labai bloga ir nesupratau kas darosi. Va po tų Kalėdų ir baigėsi mano vegetarizmai.

Labanakt, 

Tautė.