Internete sklando įvairūs "MEMES" (
lt. parodijos), kurios parodo, kaip močiutės nori mus prišerti, kad tik neliktume alkani... Mielieji, ar jūs žinot dėl ko, jos nori mus taip stipriai pavalgydinti, o pas jas, šaldytuve niekuomet netrūksta maisto? KARAS, BADAS ir NEPRITEKLIUS. Viskas iš geros dūšios, jog tik mes nepajustume to, ką teko išgyventi senoliams. Iš esmės, maistas yra būtinoji sąlyga egzistencijai palaikyti... Tačiau suvokimą į maistą pradėjau keisti, kuomet keletą dienų neišlindau iš
Editos puslapio ir tiesiog viską konspektavausi, jog turėčiau ir žinių, kad pati jas pritaikyčiau ir kad su jumis pasidalinčiau!
 |
| Jeigu kam įdomu, tai aš su batais. |
Ne veltui, oi ne veltui yra sakoma, kad jaunystė tikra kvailystė... Ir tuoj sužinosite kodėl! Tačiau prieš pradedant, turiu klausimą... Ar ta mergina, kurią matote nuotraukoje jums atrodo stora? Na, dabar man irgi ne.. Bet kaip tie mano šarabanai susisuko - neturiu jokio supratimo. Hm... Dabar tai galėčiau traktuoti kaip kitų žmonių įtaką ir smegenų nepakankamumą. Socialiniuose tinkluose gražiausios merginos, žurnaluose - modeliai, draugės ir klasiokės jau seniausiai nebeturi spuogų ir džiaugiasi lygia oda, o aš - aukšta, pasikūprinus, riestanosė akiniuotė, kuri veidrodyje matė laaaaabai jau storą merginą... Užuot pasikalbėjus su vyresne sese ar mama dėl jausmų, nusprendžiau pati, drastiškai keisti maisto racioną... O jei tiksliau, išvis nieko nevalgyti, o jei ir valgyti - nesąmones (saldumynus, bandeles), gal net ir vandens negėriau... Ko pasekoje atsidūriau ligoninės priėmime su skrandžio opa... Praėjo keletas metų, o pasekmės jaučiasi iki šiol. Negaliu valgyti aštraus, sūraus, rūkyto, kepto maisto... Bėda ta, kad aš jį valgau, o po to atsiimu pilvelio skausmus. BET! Nepalyginsi su tuo skausmu, kuris buvo prieš keletą metų... Ir viskas dėl ko? Noro būti gražiai? Mano išvados: graži būsi, jei pilną smegenų komplektaciją turėsi, o ne tuščią skrandį su keliais saldainiais viduje.
Taigi, mielosios, viskas ką toliau perskaitysite - gerai apdorokite informaciją, nenerkit stačia galva taip kaip aš, nes pasekmės bus jaučiamos ilgaaai ir nuobodžiai... Informacija atrinkta, susandėliuota ir sudėliota... O prieš parašant šį straipsnį, teko ir galvą išūžti viso to iniciatorei
Editai Esenku su įvairiausiais klausimais ar tai tikrai saugu, ar tai tikrai niekam nepakenks... Svarbiausia saugumas!
 |
Edita Esenku - internetinių puslapių įkūrėja, meditacijų,
badavimo sert. instruktorė. |
Kaip jau žinia, dalyvauju
moteriškumo iššūkyje (apie tai dar bus straipsnelis, galėsite paskaityti kaip man nesisekė ir sekėsi, haha), kur susipažinau su
Edita Esenku Šimkute. Edita yra kelių puslapių įkūrėja, meditacijų, dao meilės praktikų, ciguno, badavimo sert. instruktorė. Galite ją sekti facebook platformoje, iš ties nuostabi moteris! Dalinasi savo darbais ir jų rezultatais, dar iki šiol stebiuosi, kaip viską suspėja padaryti, o paroj tik 24 valandos... Kalbai pasisukus apie badavimą - nustebau... Visą gyvenimą kištas maistas ir malonumu tapęs įprotis privertė susimąstyti, kad aš esu šiukšliadėžė su rankom, kojom ir galva ant pečių, tad paskutiniu metu, labai daug domėjausi apie mitybą ir
gydomąjį badavimą!
VISI BADAUJA SAVAIP, TIK NIEKAS TO NEPRIPAŽĮSTA (nepastebi)!
Ilgai virškinosi ši informacija, nes tai atrodė neįmanoma!!! Tačiau ėmiau galvoti, ką aš pati darau, kai man būna bloga - skysčiai... skysčiai... ir dar kartą skysčiai! Nesinori jokio maisto apart vandens... Geriausiu atveju sriubos pora šaukštų suvalgau ir ties tuo mano valgymas baigiasi... Tad, visiškai pritariu Editos nuomonei, jog gamtoje badavimas yra visiškai natūralus procesas: apsirgęs šuo nebeėda, kol sveikata nepasitaiso. "Mūsų kūnas ir protas pailsi, kol mes miegame, o virškinimo sistema atsistato, kol mes badaujame" - teigia Edita.
SVARBU SUPRASTI, JOG BADAVIMAS YRA GYDOMASIS IR NEPRITEKLIAUS.
Na, daugelis (tikriausiai), manote, jog tai yra tiesiog išsiknisinėjimas ir nevertinimas to ką turite... Mielieji, tikriausiai galvojate tą patį ir apie vegetarus ir veganus... Eh! O būtų taip smagu, jei sugebėtumėte ne teisti, o pasidžiaugti, jog yra žmonių, kurie apie tai rašo, dalinasi savo įspūdžiai ir bando į gyvenimą atsinešti naujovių! Tęsiant toliau...
Editos puslapyje radau, jog badavimas turi ir rūšį... Tai gali būti nepritekliaus (veda prie išsekimo ir mirties, šios rūšies žmonės savu noru nepasirenka) arba tai gali būti gydomasis (veda prie geros savijautos, o vėliau žmogus pats pajunta, kad jam badauti užtenka. Jei ši riba yra peržengiama - prasideda savęs sekinimas ir badas, kuris geresnės savijautos tikrai neatneš.) Tad šis visas straipsnis ir informacija būtent apie
gydomąjį badavimą!!!
GYDOMASIS BADAVIMAS - kelias link geresnės savijautos.
 |
Siūlau į tai žiūrėti, kaip į kelionę laivu - ilgai netrunka,
atneša gerų emocijų, o ir patirtis nauja. |
Sakoma, jog žmogus yra didžiulė maisto atsargų saugykla... Kodėl gi jos nepanaudojus badavimo metu? Deja, tačiau mes patys susikuriame iliuzijas, kuriose maistas tampa malonumu, o ne poreikiu... Ir liūdniausia tai, kad tas malonumas - nenuvaldomas! Valgome viską lyg būtume šiukšliadėžės! Cha, mielieji, ir aš tokia esu!!! Tačiau norisi pradėt nuo smulkmenų, mažų žingsnelių, kurie nepadarytų vidinio šoko. Kiek yra tikinčių? Pakelkit rankas! Kaip paaiškintumėt pasnikus? Juk tai išsivalymai! Ne tik kūno, bet ir minčių... Dvasiškai, labai svarbūs. Primenantys apie susilaikymą nuo malonių dalykų ir pamokantys, jog puikiai galime išgyventi ir be to! Supraskit, didelė dalis visuomenės įgavo priklausomybę ne tik nuo daiktų, bet ir nuo maisto. Fek!
NEBESKANUS MAISTAS - IŠPINDĖJIMAS AR ŽENKLAS?
Kai buvome maži niekas neklausė ko mes norime, ką mes valgysime ir ką darysime. Buvo pasakyta, o tu tik spėk klausyt ir vykdyt. Tad, užaugus, turint didesnį žinių bagažą, galime leisti sau išsivalyti. Tai daryti galite, kuomet esat pakankamai subrendę, jog suprastumėt, kad tai ne konkursas ar lenktynės, nes prizų ir apdovanojimų už rekordus niekas nedalins.
Puslapyje teigiama, kad apsivalymui reikia 1 - 3 metų su reguliariu badavimu (2 - 4 kartai per metus) ir taip tol, kol grįžtama į nepriekaištingą sveikatą. Tačiau ilgai badauti irgi nesveika! Nereikia peržengti ribos. Tai daryti yra saugu 5 - 7 dienas kas pusmetį, bus lengviau kūnui ir emociškai išsilaikyti. Taip pat rekomenduojama nekvailioti ir pasitarti su specialistu, jei nusprendėte badauti ilgiau negu 10 dienų. Na, o svarbiausia... Supraskit tai, jog vieno badavimo neužtenka, juk kūnas per dieną neužsiteršė - tai procesas. Pajuskit sveikos mitybos balansą klausant savo organizmo ir po badavimo neskubėkit grįžt prie nesveiko maisto, yra tam tikri normatyvai ir rekomendacijos ką daryti badavimui pasibaigus. Tikriausiai, geriausias jausmas, jog po badavimo sugrįžta alkis ir apetitas, o visas maistas pasidaro skanus! Tai tebuvo tik lašas jūroje, siūlau užsukti į
šį puslapį ir sužinoti kur kas daugiau!
KLAUSIMAI - ATSAKYMAI
Kaip gi aš, nežiniukė, be klausimų apsieisiu... Visa tai pasirodė labai įdomi tema, nes apie tai absoliučiai nieko nežinojau ir buvau 100% įsitikinus, jog tai nesveika visais atvejais... Haha, taip maniau, pati nesuprasdama, jog badauju pagal tikėjimą ir sergant... Ot, tas siauras mąstymas! Taigi, desertui, siūlau paskaityti klausimus į kuriuos atsakė Edita.
Teko paskaityti, ne tik tavo puslapius, bet pasižiūrėti ir video filmukus - prabėgomis, tokiais kąsniais (na, ir viskas dėl laiko stokos...) Minėjai, kad esam užaugę ant lietinių blynų, manų košės, o dabar galime išsivalyti organizmą... Gal galėtum papasakot, iš kur atsirado susidomėjimas badavimu, Manteko Čijos mokymais ir visomis kitomis praktikomis? Koks lūžis atsitiko tavo gyvenime, jog pradėjai badauti?
Kaip ir visos kitos mano veiklos, badavimas mano gyvenime atsirado labai natūraliai, tarsi įsiliejo į jį. Maždaug penkerius metus atgal, kai dar valgiau viską ir žengiau tik pirmuosius žingsnius medituodama ir užsiimdama daosių joga pagal meistro Manteko Čija sistemą, po eilinio pasivaikščiojimo miške radau įsisiurbusią erkę. Lyg ir nieko ypatingo, tokių atvejų būdavo ne vienas ir aš to niekaip nesureikšmindavau.
 |
"Jei žmogus nori pradėti badavimą ir organizmo valymą,
aš galiu sudaryti individualų planą" - teigia Edita. |
Tačiau praėjus mėnesiui erkės įkandimo vietoje pastebėjau didelį raudoną apskritimą, o apsilankiusi pas medikus sulaukiau diagnozės – Laimo liga. Man paskyrė trijų savaičių antibiotikų kursą, nors iki tol antibiotikų nebuvau vartojusi gerą dešimtmetį. Po šio kurso mano pilvas atsisakė normaliai dirbti: labai greitai priaugau svorio, traukė saldumynai, o pilvą pūsdavo nuo visko, ką tik suvalgydavau, net nuo vandens. Po keleto mėnesių ėmiau ieškoti internete šių mano negalavimų priežasčių, vartojau vaistinėje nupirktus probiotikus, bet man jie nepadėjo. Taip vieną dieną atradau, kad šiuos negalavimus sukėlė grybelis candida, kuris išveša organizme, kai žarnyne ženkliai sumažėja gerųjų bakterijų po antibiotikų vartojimo. Iškart nutraukiau cukraus ir kitų saldumynų vartojimą, išbraukiau iš savo meniu gliuteno turinčius produktus, karvės prieno produktus, ilgą laiką nevalgiau net bulvių, nes ir jos apsunkina virškinimą, puoliau gerti įvairius papildus, kurie turėtų žudyti kandidos grybelį. Efektas buvo, mano sveikata pradėjo taisytis, bet ne taip sparčiai kaip norėjosi. Jau metus praktikavau pagal kinų meistro Manteko Čija sistemą, daosių jogą ir meditaciją, moteriškas seksualines praktikas – šis mokymas į mano gyvenimą įnešė daugybę teigiamų pokyčių. Meistras yra parašęs daugiau nei 50 knygų, viena iš jų tuo metu papuolė į mano rankas labai laiku – tai buvo knyga apie organizmo detoksikacija. Būtent čia radau aprašytą tinkamo badavimo ir organizmo valymo schemą, įsigilinusi ėmiausi savo pirmojo 5 dienų badavimo ir jis buvo labai sėkmingas. Po 5 dienų badavimo ir 3 žarnyno valymų aš gerokai „nuskriaudžiau“ grybelį candidą ir mano sveikata pradėjo taisytis. Apsilankiusi pas meistrą Tailande jo mokymuose, dar labiau pagilinau žinias ir detoksikacijos klausimais, nes jie turi kliniką su tajų ir amerikiečių medikų komanda, pastarieji mielai atsakė į man iškilusius klausimus. Po pusmečio pakartojau badavimą, šįkart prie manęs prisijungė ir mano vyras – abu buvome labai patenkinti rezultatais. Mano žarnyne po antibiotikų vartojimo gerųjų bakterijų praktiškai nebuvo, be to jos išplaunamos ir žarnyno valymo metu, tad susiradau vienus geriausių pasaulyje probiotikų VIVOMIXX, kurie man kaskart padeda atstatyti žarnyno mikroflorą. Tiesą sakant, rekomendacijos draugams išaugo iki tiek, kad pati susitvarkiau visą reikalingą dokumentaciją (notifikavimas, higienos pasas), kad galėčiau jais prekiauti Lietuvoje ir ne taip seniai startavo mano el. parduotuvė -
www.geriausiprobiotikai.lt Na, o kalbant apie badavimą, tai nepamenu, gal kokį ketvirtą kartą badaudama pradėjau savo patirtimi dalintis Facebook platformoje, sulaukiau didelio susidomėjimo, klausimų kaip aš tai darau ir pan., pamačiau, kad sugaištu daug laiko atrašinėdama kiekvienam ir prisėdusi per kelias dienas sukūriau savo puslapį
www.badavimas.com. Jei žmogus nori pradėti badavimą ir organizmo valymą pagal šią sistemą, aš jam galiu sudaryti individualų badavimo planą.
Pasidalink, kas labiau domisi šiuo klausimu – moterys ar vyrai? Taipogi, viename filmuke minėjai, jog vyksi į Tailandą pas kinų meistrą Manteka Čiją į mokymus... Ar jie suteikia kokį nors „popierių“ (pažymėjimą), jog išklausei kursą ir esi kvalifikuota? Juk mūsų sistema prašyte prašo kvalifikacijos, nepaisant turimo žinių bagažo.
Pas meistrą Manteką Čija į mokymus važiuoju ne tik savo žinių pagilinimui, bet ir kvalifikacijos kėlimui. Jau kelerius metus esu sertifikuota dao praktikų instruktorė, t.y. turiu sertifikatą, kad galiu mokyti „Universal Healing Tao“ sistemos praktikų, į kurias įeina meditacija, cigunas, joga, seksualinės praktikos, taip pat viso to dalis yra ir detoksikacija, sveika mityba. Kaip ir joga, badavimu ir organizmo valymu domisi daugiau moterys, tačiau tikrai atsiranda ir susirūpinusių savo sveikata vyrų. Pasitaiko, kad vyrai nori pradėti savo gyvenimą nuo naujo lapo, t.y. pripažįsta, kad piktnaudžiauja alkoholiu, rūko, valgo greitą maistą ir nori badauti, kad atsikratyti jam pradėjusių trukdyti “senų programų”, nori pradėti gyventi sveikai ir turėti daugiau jėgų. Tačiau tokie atvejai vienetiniai, dažniausiai į mane kreipiasi moterys, kurios jau bando gyventi sveikai, daug veganų ir vegetarų turi problemų su virškinimu dėl priklausomybės nuo saldumynų. Dažnai sulaukiu atsiliepimų įveikus badavimą, kad žmonės nebenori grįžti prie saldumynų ir pyragaičių, badavimas išties duoda “restartą” (lt. perkrovimą) mūsų organizmui. Tiesiog nustoti valgyti saldumynus yra sunkiau, nei paprasčiausiai prie jų negrįžti po badavimo. Parazitai mūsų kūne diktuoja ką mums valgyti, išplovę tuos parazitus ir pamarinę badu mes pakeičiame savo mitybos įpročius iš esmės.
Tiesa, taip pat rekomenduoji badauti su saiku, taip sakant – per daug neįsijausti į vaidmenį ir to nepaversti kažkokiomis lenktynėmis... Taigi, ar tokį kvailą badavimą galima pavadinti tiesioginiu keliu į pražūty?
Badavimas nelygus badavimui, todėl aš stengiuosi kuo dažniau vartoti terminą “gydomasis badavimas”, kad žmonėms būtų aiškiau, apie ką aš kalbu. Ilgas badavimas sausai ar vien tik vandeniu gali būti pražūtingas, tai dažnu atveju būna didelis stresas mūsų organizmui ir nervinei sistemai, todėl aš to nerekomenduoju. Visuomet sakau, kad valydamas žarnyną badavimo metu, žmogus gaus daug didesnį efektą, todėl 5-7 dienų badavimas yra pats tas, kad vis dar gerai jaustumėmės ir būtumėt nudirbę didelį darbą valant organizmą. Nėra jokio tikslo palaipsniui ilginti badavimus. Taip, jei žmogus pradeda nuo 1-2 dienų, tuomet jis po kelių savaičių jau gali pereiti prie 5-7 dienų badavimo, tačiau tai nereiškia, kad vėliau jis turėtų vėl kartoti. Mūsų kūnas badaujant apsivalo, tačiau mes taip pat netenkame jėgų, todėl labai svarbu yra atsistatymo laikotarpis (valgyti daug vitaminų turinčio maisto, sugerti probiotikų kursą). Badauti kas pusmetį yra idealu, ne per dažnai ir ne per retai. Jei žmogus kas kelias savaites badaus po savaitę, jis tiesiog alins ir sekins savo organizmą. Tokius atvejus galėčiau pateisinti nebent tada, kai žmogus serga išties labai rimta liga ir tai paskutinė galimybė „išsikrapštyti“. Tačiau paprastai 5 dienos du kartus metuose yra pats tas, sakau tą iš savo patirties.
Beje, puslapyje buvo labai suprantamai parašyta, jog aplinkiniai turi didelę įtaką, dauguma sako, jog badaujant nusilpsi, bus tik blogiau ir žmogus dažnai pasirenka gyventi gyvenimą kaip ankščiau ir nieko nekeisti... Tačiau už akių neužkliuvo tavo artimųjų ar draugų, gal bendradarbių replikos.. Ką jie tau sakė? Palaikė ar buvo tie stereotipiniai žmonės, kurie manė, jog tai bus tik blogiau?
Kai aš ėmiausi pirmųjų savo badavimų, apie tai žinojo tik mano vyras. Mamai papasakojau tik po to, kai baigiau badavimą, nes nenorėjau, kad ji jaudintųsi. Kolegos darbe taip pat nieko nesuprato, kaip ir kodėl aš per kelis metus numečiau apie dešimt kilogramų. Todėl pati iš savo aplinkos nesulaukdavau jokių neigiamų replikų. Be abejo, mama labai susirūpino, kai pasakiau, kad badavau, bet juk tai buvo jau įveiktas periodas. Svarbiausia, sėkmingai įveiktas, tad jai neliko nieko kito kaip palaikyti mane. Po metų ji ir pati važiavo valytis žarnyno, tiesa be badavimo, tačiau ir nebadaujant žarnyno valymas turi didelį poveikį mūsų organizmo darbui. Kalbant apie kitus žmones, kuriems sudarau badavimo planus, tai jiems būna visaip. Pamenu vieną moterį, kuri man skambino susirūpinusi paskutiniąją, penktąją badavimo dieną po kepenų valymo. Ji viską įveikė sėkmingai, jautėsi kiek silpniau, nes kepenų valymas atima nemažai energijos, todėl norėjo anksti eiti miegoti, tačiau jos šeimos nariai jai neleido, nes bijojo dėl jos sveikatos. Moteriškei šeimos nariai įvarė tokį stresą, kad reikėtų telefonu nuraminti, juk ji jautėsi normaliai, tiesiog šeimos nariai jai įkalbėjo, kad ji turi jaustis blogai, nes penkias dienas nieko nevalgė ir neva tuoj numirs. Pameditavus jos emocijos stabilizavosi ir ji ramiai miegojo, kitą rytą pradėjo valgyti ir grįžo į normalų ritmą. Dėl neišmanymo žmonės gali pridaryti daugiau žalos nei naudos, badaujantis žmogus yra labai jautrus emociškai, jei jį spausite, kad jam bus blogai, jis pradės jaustis blogai arba bijos jaustis blogai, nes tai bus jam įkalbėta. Paprastai jei mes esame pozityve badaudami – viskas praeina kuo puikiausiai. Todėl nemaža dalis moterų man parašo, kad badauja tuo metu, kai vaikams mokyklinės atostogos – išveža pas močiutę dukrytę ir viena pati ramiai įveikia visą badavimo procesą.
Šiek tiek asmeninis klausimas ir gal kiek ne į temą, tačiau vis tiek – įdomu. Išnagrinėjau tik vieną tavo puslapį, o jų yra ir daugiau, kuri youtube filmukus, taip pat savo patirtimis daliniesi ir facebook platformoje... O kur dar žmonės, kuriems sudarinėji planus ir padedi „išsivalyti“, apie asmeninį gyvenimą net nekalbu... Atskleisk paslaptį, iš kur tiek laiko???
Užsiimdamas energetinėmis praktikomis žmogus turi daugiau energijos nei įprastą gyvenimą "darbas-namai-darbas" gyvenantis asmuo. Tai, kad mūsų energetinį lygį įtakoja emocijos – faktas. Negatyve gyvenantis, depresuojantis žmogus paprastai neturi energijos, neturi jėgų. Aš mokau moteris daosių seksualinių praktikų – tai tam tikros technikos, kaip mes galime seksualinę energiją transformuoti į gyvybinę energiją ir turėti daugiau jėgų. Trečias dalykas – mityba. Daug daržovių, vaisių, šviežias maistas, geriausia užauginta ūkininkų ar jūsų pačių, kuo didesnė maisto įvairovė – visa tai padeda išlaikyti tinkamą energijos lygį dienos bėgyje. Ir ketvirtas dalykas – reguliari kūno detoksikacija. Apvalę organizmą mes padedame jam funkcionuoti žymiai geriau, kaip kad “restartavus” (lt. perkrovus) kompiuterį jis veika daug sklandžiau. Džiaugiuosi, kad esu atradusi sritį, kur galiu skleistis, nes man rašymas, dalinimasis video, seminarų vedimas teikia daug džiaugsmo. Kadangi tai dar ir labai naudinga žmonėms ir sulaukiu atgalinio ryšio – džiaugsmas dvigubas.
Ir finale! Tikiuosi, jog jums buvo įdomu, nes man, tai tikras atradimas! Taip pat, tiems kam informacijos buvo per mažai (patikėkite manim, čia jos tikrai mažai), galite paskaitinėti ir štai čia:
Labanakt,
bandanti išsivalyti Tautė.
"
" 
Tikriausiai esat girdėję, jog kažkieno pabaiga yra nauja pradžia... Asmeniškai man, tai nauja pradžia parodyti likusias sukneles, kurių taip ir neužsidėjau. Tai puiki pradžia būti ir toliau sijonuota, tai puiki pradžia švytėti ir dalintis moteriškumu! Beje, Viktorija užsiminė, - "dar bus panašių ir kitokių projektų, manau dar susitiksime kitose veiklose. Buvo smagu susipažinti su tiek moterų. Manau, tikrai pasinaudosiu vienu palinkėjimu - sukurti projektą su 1000 dalyvių!"
