Dienoraščio rašymas nėra vaikiškas užsiėmimas
Vaikystėje, ypatingai tarp mergaičių, buvo populiaru visas vaikiškas problemas suguldyti į popieriaus lapus ir vaidinti pasaulio karalienę, kuriai nė velnio nesiseka. Viskas labai paprasta. Ta knygutė, kurioje (galbūt) guli ir Jūsų mintys yra ištikimas klausytojas, kuris neišnešios pletkų po visą svietą. Taip pat jis išsaugoja ir mūsų prisiminimus. Tą dieną, kuomet rašai, gal nėra taip aktualu, tačiau paskaičius po metų, po kitų, savo mintis ir sakinių dėstymą, galima ir nuotaiką pasikelt arba pažvelgt, kokios problemos buvo mažos, o mes viską taip išpūtėm. Kiekvieną kart prisėdus rašyt dienoraščiui, mane apima skirtingi jausmai. Kartais jaučiuosi laiminga, tai darydama, kartais ateinu, išpilu visą negatyvą ir vėl į stalčių jį įmetu. Visada skirtingai, tačiau tai yra gera patirtis. Žinot kodėl? Nes viskas ką mes užrašome dienoraštyje - lieka. Ta nereikšminga knygutė, kuri mėtosi viename iš Jūsų stalčių saugoja Jūsų prisiminimus kad ir kokie jie bebūtų. Dienoraščio rašymas tai bėdų aiškinimasis ir psichologinės naštos palengvinimas. Tai vieta, kurioje melas ir kaukės tampa beprasmės. Nebent meluojate patys sau, užsidėję kaukes.
Ups, papuoliau į keblią situaciją, ką daryti?
Ne aš pirma, ne aš paskutinė papuolu į tokias situacijas. Dažnai tai tampa didele našta, tačiau žinant kaip ją nusiimti - pasaulis tampa ryškesnis. Asmeniškai aš, naudoju SSGG analizę (silpnybės, stiprybės, galimybės ir grėsmės). Puikus pavyzdys: Jonas nori važiuoti kartu su savo mergina Greta į užsienį ir pasilikti ilgesniam laikui, jog galėtų įsikurti. Gretai ši mintis visai nepatinka, tačiau ji žino, kad kitaip gali sugriūti ilgai kurti santykiai. Kaip pasielgti? ARBA: Mama neleidžia savo dukros į vieną populiariausių stovyklų Lietuvoje, dukra baisiai prašo, tačiau mama vis tiek nenusileidžia ir pasako "ne". Matyti dukros akis paskendusias ašarose tikrai skaudu, gal mama jai buvo per griežta? Esmė tame, kad dažnai atsirandame situacijose, kuriose sprendimas yra, tačiau tą akimirką išmušti inercijos, turime apsispręsti čia ir dabar, ko pasekoje dažnai įskaudiname kitus. Štai mano analizės pavyzdys:
Užpildžius visas grafas galime pradėti analizuoti... Pildydami pamąstykite kokios silpnybės ir stiprybės yra toje situacijoje... Kokias galimybes gali atverti, jeigu nuspręsite sutikti su pasiūlymu ar pasakyti "TAIP". Ir nepamirškit apgalvoti, kokios grėsmės gali iškilti. Į šią grafą galime žvelgti labai paprastai - surašykite ten išorinius dalykus, kurie visai nuo Jūsų nepriklauso. Tokiu būdu išanalizavus situaciją, galbūt ir sprendimo būdas atsiras. Asmeniškai man, tai padeda, tai veikia, todėl noriu pasidalinti ir su Jumis.
Savianalizė - nesąmonių muziejus?
O jūs man papasakokit, kaip nepažinodamas savęs, gali pažinti kitus? Kuomet pradedi analizuoti save, negali nustoti to daryti, ieškai vis įdomesnių metodų, kad galėtum sužinoti vis kažką naujesnio ir įdomesnio. Tai puikus laisvalaikio praleidimo būdas ir tam nereikia ypatingų sąlygų, tik popierius ir rašymo priemonė. Iš pradžių mano savianalizės prasidėjo kaip dviejų grafų lentelė. Vienoje pusėje mano "silpnybės", o kitoje "stiprybės"... Na ir žinoma, nusistačius tam tikrą laiko limitą, išsikeliu sau tikslą - daugelį arba visas silpnybes, paversti savo stiprybėmis.
Ankščiau aš neturėjau saiko miegui, galėdavau miegoti iki pietų ir dar daugiau... Tačiau kai atsikeli, jautiesi persimiegojęs, dienos irgi ne kažką tematai - nespėji pasidžiaugti nuostabia dabartimi. Ką daryti? Eiti miegoti ankščiau ir keltis ankščiau. Viskas paprasta. Ir šis rezultatas, kuomet silpnybę paverčia stiprybę labai džiugina ir motyvuoja padaryti taip su daugeliu kitų dalykų.
Vėliau savianalizės peraugo į vakarinius dienoraščio rašymus, kuomet pasidalinus dienos džiaugsmais ir vargais parašau papildomai dar kelis dalykus:- Paminėti dėl ko šią dieną džiaugiesi;
- Atleisti visiems, kurie įskaudino per šiandien;
- Atsiprašyti tų, su kuriais pasielgei ne taip gražiai, kaip galėjai;
- Padėkoti už tai, ką šiandien gavai;
- Tikintiems į bet ką - Dievą, stulpą, medį, socialinius tinklus, svarbiausia tikėti, tada galima ir kažko paprašyti.
Kuomet šie penki punktai sugula popieriaus lape, tai tampa tarsi meditacija. Tokiu būdu pradedame ieškoti vidinės ramybės. Šiuos dalykus surašyti prieš miegą yra pakankamai svarbu, žinoma, ne kiekvieną vakarą, tačiau tai leidžia prisiminti kokia Jūsų diena buvo, kas nutiko... Be abejo, laikui bėgant pamatysit, kad pradeda daugėti Jūsų džiaugsmo priežasčių, staiga padėkos tampa neatsiejama dalimi ir viską kas blogą pradeda mažėti, nes aplinkui pastebime vis daugiau nuostabių dalykų. Tereikia investuoti laiko ir noro... Nebūtina to daryti kiekvieną kartą, kai tik norite eiti miegoti... Galite šiuos punktus rašyti dienomis, savaitėmis arba mėnesiais - tai Jūsų reikalas.
Labanakt,
Tautė.
Komentarų nėra