Aktyvus ir linksmas laisvalaikis lauke

Atšilus orams, Saulė vis labiau glosto mūsų skruostus ir šildo. Be abejo, visi lenda lauk iš namų ir pradeda ieškotis įvairių lauko pramogų, kurios nereikalautų ypatingų sąlygų. Šiandien noriu pasidalinti su Jumis laisvalaikio lauke idėja, kuri žinoma kiekvienam jau nuo senų laikų.

Sklando įvairios istorijos, jog riedučiai buvo užpatentuoti Anglijoje, XIX amžiuje. Tačiau yra ir tokių nuomonių, kad dar prieš 500 metų iki riedučių atsiradimo, nerealieji japonų šnipai - ninzės greitai šliuoždavo priešų pilyse prie batų pritaisytomis bambukinėmis lazdelėmis, manoma, jog tai galėjo būti riedučių pirmieji variantai. Kad ir kaip bebūtų, į riedučius buvo pradėta žiūrėti kaip į pramogą, žmonės su jais bandydavo apvažiuoti įvairias kliūtis, vėliau iš to kilo ir riedučių sportas, kuris pareikalavo įvairių aprangų moterims. Po to ėmė kilti įvairūs uždari maniežai, kurie leisdavo žmonėms važinėtis su riedučiais viduje, nors ši idėja ilgai neišsilaikė, tačiau aštuntajame dešimtmetyje viskas atgijo, ypač JAV, nes tose vietose buvo imta leisti garsi muzika ir maniežas pavirsdavo į šokių aikšteles, kuriose rinkdavosi jaunimas. Tokiu būdu po truputį riedučiai ėmė populiarėti, žinoma, galbūt tai nėra taip paklausiu kaip dviračiai, tačiau riedučiams reikia ir įvairių sąlygų. Taip pat, jei Jums yra įdomi riedučių istorija, rekomenduoju plačiau paskaityti apie tai "Panelės" žurnalo straipsnyje. 

Mano patirtis

• Kuomet oras atšyla, sniegas atitirpsta ir takeliai nebebūna šlapi - dažniausiai traukiu į Kauno Panemunę, kuri šiais metais ypatingai nustebino! Ankščiau ten buvo tik vienas takelis, normaliai išasfaltuotas, kuris vedė ratu aplink visą Panemunės miškelį, tačiau šiais metais Panemunės šile buvo atlikta rekonstrukcija, kurios dėka galiu važinėti riedučiais ir skersai ir išilgai, nauji takeliai išvedžioti po visą mišką, baisu net pasiklysti, tačiau taip smagu važiuoti. Danga taip pat nauja, medžių šaknys dar nesugadino takelių, todėl riedėti labai smagu.
• Nerekomenduoju važinėti šlapia danga, nebent Jums nėra gaila riedučių guolių, kuriuos gali tekti keisti... Susimaišius tepalui su dulkėmis ir vandeniu padidėja trintis ir važiavimas tampa nemalonus, todėl geriausia vengti šlapių takelių. Taip pat, kas sezoną siūlau apkeisti ratukus vietomis (kairės kojos ratus uždėti ant dešinės ir atvirkščiai), tokiu būdu, ratukai nusitrins vienodai ir galėsite rečiau keisti ratukus.
• Riedučiai tampa ne tik puikia laisvalaikio pramoga, tačiau ir sportu. Ar žinojote, kad važinėjant riedučiais dirba visi kūno raumenys ir tai yra kur kas lengviau už bėgiojimą? Tiesą sakant, galbūt tai turi net daugiau ir naudos, nes kelio girnelė turi didesnę amortizacijos galimybę ratukams atsispyrus nuo asfalto, nei Jūsų sportinė avalynė, bėgant asfaltuotu keliu.
• Riedučiai tinka tiek vienišiams, tiek kompanijos sieloms. Visiškai nesvarbu ar riedi vienas, ar su draugais - vėjas smegenis prapučia vienodai. Puikiai gali atsipalaiduoti po sunkios dienos ir apmąstyti tam tikrus niuansus. Taip pat tai puiki pramoga ir poroms, bei alternatyva žiemos pramogai - ledui ir pačiūžoms. 
• Be abejo, dauguma vyresnių žmogučių vis kažko sunkiau išmoksta, nes apsiriboja save įvairiomis, o dažniausiai ir nepagrįstomis baimėmis. Taigi, jei Jūs vis dar nemokate važiuoti riedučiais - nebijokite! Nebijokite kristi, nebijokite užsigauti. Puikus pavyzdys vaikai - šiuo klausimu, jie yra nuostabiausi mokytojai. Juk jie išmoksta tiek daug dalykų, tik dėl to, kad nepasveria galimybės užsigauti ir rizikos nusisukti sprandą. Tad susiveržkit riedučius stipriai ir pirmyn!

Labanakt,

Tautė