 |
| "Dažnai uostyk sūrį ir suprasi, kada jis sensta." |
Vakarėja. Aš mokausi automobilių aikštelėje parkuotis lygiagrečiai. Tėtis stovi lauke ir dalija begale patarimų, kaip įkišt automobilį į tarpą ir neužvažiuot ant bortelio dešinėje pusėje. Vairą sukioju, kad bele sukiot, nes net nesuprantu į kurią pusę važiuoja automobilis, o nuo važinėjimo atbulomis išvis pykina ir mokymosi procesas tampa "gazas, dugnas" raliu aplink visą aikštelę. Suskamba mano telefonas. Nereaguoju, juk reik įsiparkuot... Tėtis įlipa į automobilį ir nutaria pasivažinėti kartu, padėdamas man parkuotis esant šalia... Aš, vis dar išsižiojus bobulė, niekaip neįsiparkuoju, o telefonas skamba jau antrąkart. Tetis pasižiūri, jog skambina mano sesė ir pakelia ragelį. Haha, nuskamba legendinė frazė "pasakyk, kad perskambintų, kai galės. REIKIA PASIKALBĖTI". Tankai su raketom!!! Pagalvojau, kad prisidirbau ir permąsčiau visas savo nuodėmes įskaitant ir ėjimus per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui.
KNYGA ATVĖRUSI AKIS
Tą kart, prisidirbusi nebuvau. Ji tiesiog norėjo rekomenduoti man knygą... O kai ją rekomenduoja sesė tai reiškia du dalykus: arba bus lietaus, arba bus gera knyga. Šiuo atveju - knyga buvo išties gera, perskaičiau ją per valandą! Na, tai tiesiog daugiau nei knyga, daugiau nei istorija. Ne veltui ant viršelio yra rašoma, jog perskaitysite per valandą, tačiau poveikį jausite visą gyvenimą. Nuo to laiko, kai ją perskaičiau, niekaip nenustoju apie tai galvoti. Jei tik galėčiau, atspausdinčiau po vieną egzempliorių, kiekvienam Žemės gyventojui, nusiųsčiau net į Marsą! Tikriausiai dėl šios priežasties dalinuosi šia knyga ir su jumis! Neprašau dalintis mano straipsniu ar šios knygos apžvalga! Teprašau paskleisti žinią apie šios knygos egzistavimą.
Spencer Johnson, M. D. "Kas paėmė mano sūrį?"
Tai labiau gyvenimiškas pasakojimas apie keturis veikėjus, kurie gyvena labirinte ir ieško sūrio. Žinoma, kaip ir priklauso, visą šią istoriją galime prilyginti sau, tačiau tik jūs vieninteliai žinosit, kuris veikėjas tinka labiausiai.
 |
| Veikėjai: Šmukšt, Greitai, Ai, Oi |
Štai, jums prieš pat akis keturi personažai, dėl kurių vyksta visas veiksmas. Peliukai: Šmukšt ir Greitai, bei maži žmogeliukai: Ai ir Oi. Šie personažai tinka absoliučiai visiems, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės ar tautybės. Kertu lažybų, jog perskaitę pasakojimą susimąstysit, kuris personažas esate jūs. Kartais elgiamės kaip Šmukšt - staigiai užuodžiam pokyčius. Kartais kaip Gretai - veikiam nedelsdami. Kartais kaip Ai - neigiam pokyčius ir nenorime jų matyti. Kartais kaip Oi - bėgant laikui pamatom pokyčių naudą ir išmokstam prie jų prisitaikyti. Ir iš esmės, visai nesvarbu, kuris personažas jums bus artimiausias, visi turime bendrą tikslą - mums reikia nepasiklysti labirinte ir sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių.
Aš, manau, jog ir kiti, ne visada prisitaiko prie permainų, bijo kažką keisti. Yra ir tokių, kurie jau "viską žino" ir nieko naujo mokytis nebenori - patys nesupranta kaip baisiai klysta. Dažnai planui sugriuvus ar sužlugus tikslams, mes nusisukame nuo situacijos, tokiu būdu tikrai nepadėdami sau. Tad, mielieji, nenoriu daug išsiplėsti, noriu, jog būtų įdomu skaityti šią knygą ir jums. Tai knyga apie permainas ir jų priėmimą. Kaip ir minėjau - šis pasakojimas tinka bet kurio amžiaus žmonėms, perskaitysite per valandą prie puodelio arbatos.
Ar esat skaitę šią knygą? O gal galite parekomenduoti kažką panašaus? Perskaitę, pasidalinkite savo įspūdžiais komentaruose!
Labanakt, mano mielieji, Šmukšt, Greitai, Ai ir Oi!
Su meile, Tautė.
Komentarų nėra