Rodomi pranešimai su žymėmis GYVENIMAS. Rodyti visus pranešimus

Ką darytum, jei nebijotum? Knyga atvėrusi akis.

"Dažnai uostyk sūrį ir suprasi, kada jis sensta."
Vakarėja. Aš mokausi automobilių aikštelėje parkuotis lygiagrečiai. Tėtis stovi lauke ir dalija begale patarimų, kaip įkišt automobilį į tarpą ir neužvažiuot ant bortelio dešinėje pusėje. Vairą sukioju, kad bele sukiot, nes net nesuprantu į kurią pusę važiuoja automobilis, o nuo važinėjimo atbulomis išvis pykina ir mokymosi procesas tampa "gazas, dugnas" raliu aplink visą aikštelę. Suskamba mano telefonas. Nereaguoju, juk reik įsiparkuot... Tėtis įlipa į automobilį ir nutaria pasivažinėti kartu, padėdamas man parkuotis esant šalia... Aš, vis dar išsižiojus bobulė, niekaip neįsiparkuoju, o telefonas skamba jau antrąkart. Tetis pasižiūri, jog skambina mano sesė ir pakelia ragelį. Haha, nuskamba legendinė frazė "pasakyk, kad perskambintų, kai galės. REIKIA PASIKALBĖTI". Tankai su raketom!!! Pagalvojau, kad prisidirbau ir permąsčiau visas savo nuodėmes įskaitant ir ėjimus per gatvę degant raudonam šviesoforo signalui.

KNYGA ATVĖRUSI AKIS
Tą kart, prisidirbusi nebuvau. Ji tiesiog norėjo rekomenduoti man knygą... O kai ją rekomenduoja sesė tai reiškia du dalykus: arba bus lietaus, arba bus gera knyga. Šiuo atveju - knyga buvo išties gera, perskaičiau ją per valandą! Na, tai tiesiog daugiau nei knyga, daugiau nei istorija. Ne veltui ant viršelio yra rašoma, jog perskaitysite per valandą, tačiau poveikį jausite visą gyvenimą. Nuo to laiko, kai ją perskaičiau, niekaip nenustoju apie tai galvoti. Jei tik galėčiau, atspausdinčiau po vieną egzempliorių, kiekvienam Žemės gyventojui, nusiųsčiau net į Marsą! Tikriausiai dėl šios priežasties dalinuosi šia knyga ir su jumis! Neprašau dalintis mano straipsniu ar šios knygos apžvalga! Teprašau paskleisti žinią apie šios knygos egzistavimą.

Spencer Johnson, M. D. "Kas paėmė mano sūrį?"
Tai labiau gyvenimiškas pasakojimas apie keturis veikėjus, kurie gyvena labirinte ir ieško sūrio. Žinoma, kaip ir priklauso, visą šią istoriją galime prilyginti sau, tačiau tik jūs vieninteliai žinosit, kuris veikėjas tinka labiausiai.

Veikėjai: Šmukšt, Greitai, Ai, Oi
Štai, jums prieš pat akis keturi personažai, dėl kurių vyksta visas veiksmas. Peliukai: Šmukšt ir Greitai, bei maži žmogeliukai: Ai ir Oi. Šie personažai tinka absoliučiai visiems, nepriklausomai nuo jų amžiaus, lyties, rasės ar tautybės. Kertu lažybų, jog perskaitę pasakojimą susimąstysit, kuris personažas esate jūs. Kartais elgiamės kaip Šmukšt - staigiai užuodžiam pokyčius. Kartais kaip Gretai - veikiam nedelsdami. Kartais kaip Ai - neigiam pokyčius ir nenorime jų matyti. Kartais kaip Oi - bėgant laikui pamatom pokyčių naudą ir išmokstam prie jų prisitaikyti. Ir iš esmės, visai nesvarbu, kuris personažas jums bus artimiausias, visi turime bendrą tikslą - mums reikia nepasiklysti labirinte ir sėkmingai prisitaikyti prie pokyčių.
Aš, manau, jog ir kiti, ne visada prisitaiko prie permainų, bijo kažką keisti. Yra ir tokių, kurie jau "viską žino" ir nieko naujo mokytis nebenori - patys nesupranta kaip baisiai klysta. Dažnai planui sugriuvus ar sužlugus tikslams, mes nusisukame nuo situacijos, tokiu būdu tikrai nepadėdami sau. Tad, mielieji, nenoriu daug išsiplėsti, noriu, jog būtų įdomu skaityti šią knygą ir jums. Tai knyga apie permainas ir jų priėmimą. Kaip ir minėjau - šis pasakojimas tinka bet kurio amžiaus žmonėms, perskaitysite per valandą prie puodelio arbatos.

Ar esat skaitę šią knygą? O gal galite parekomenduoti kažką panašaus? Perskaitę, pasidalinkite savo įspūdžiais komentaruose!

Labanakt, mano mielieji, Šmukšt, Greitai, Ai ir Oi! 
Su meile, Tautė.

Kaip tikslingai pasiekti tikslus?

Būtent Antuano de Sent Egziuperi "Mažojo princo"
knyga visada primena apie svajones. Ir tikrai nežinau kodėl.
Man labai patinka svajoti. Nesvarbu, kad tai protu nesuvokiami dalykai, tačiau tai tėra tik svajonės.
Lankiau muzikos mokyklą ir natos man nebuvo svetimos. Didelės pastangos ir daug darbo prie pianino. Ašarų pakalnės ir džiaugsmai po koncertų - buvo visko, tačiau pianinas po truputį virto tikru košmaru, o svajonė išmokti groti gitara atrodė, kad ir liks svajone, BET! Taip visai netikėtai ir neplanuotai - Druskininkų sendaikčių turguje man nuperka gitarą, bandau groti - nemoku, akordai nesidėlioja, pirštus skauda - svajone, lik sveika. Gitara gulėjo daugiau nei metelius visuose kambario kampuose, kurie buvo laisvi. Nuo jos buvo nuvalomos dulkės per generalinį namų tvarkymą ir tai buvo viskas. Maniau, kad niekada neateis ta diena, kuomet su draugų kompanija sėdėsim prie laužo ir būtent aš būsiu tas žmogus, kuris gros gitara. Na, vieni ar kiti veiksniai lėmė tai, kad pradėjau lankyti gitaros pamokėles ir po truputį, gitara tapo ne gražia interjero detale, bet pakankamai dažnai naudojamu instrumentu, ko pasekoje nebuvo išvengta ir apdaužymų (kas yra labai gaila).
Ir visoj trumpoj savo gyvenimo istorijoj yra ne vienas pavyzdys, kuomet svajonės tampa realybe... Žinoma, tai puikus jausmas, tačiau ką supratau per tiek laiko Žemėje - jei svajonės nepaversi tikslu, ji tik ir liks svajone. Viskas būtų kaip ir šaunu, tačiau dažnai išsikeliame sau tikslus, kuriuos suformuluojame taip, kad patys nesuprantame ko norime. Jeigu tik išimtume mandrumą ir įbertume šiek tiek paprastumo prieskonių, gal sriuba kurią valgysime eidami link pagrindinio patiekalo bus tikrai skanesnė?
Kaip, kad iš paskutiniųjų pokalbių apie dronus man šovė mintis, kad vieną dieną gyvensime pasaulyje, kuriame dronai bus tokie dideli, jog skrisdami virš didelio lauko kaime galės pjauti žolę ir ūkininkams nereikės važinėti su traktoriais. Sąmoningos ir nesąmoningos svajonės,bei blūdijimai ne tik pakelia nuotaiką, tačiau kartais ir spiria į užpakalį ko nors pasiekti. Puikus pavyzdys yra mano istorija kaip pradėjau groti gitara...

Ko išmokau "univere"?
Kuomet esi VDU studentas, gali laisvai pasirinkti tam tikras paskaitas, jog susidarytų tam tikras kreditų skaičius. O jei dar trumpiau ir aiškiau - pasiėmiau verslininkystės paskaitas, per kurias tikrai praėjau daug "Candy Crush Saga" lygių. Aš nežinau ar mano ir dėstytojo bio laukai nesutapo, tačiau tai buvo ta paskaita į kurią eidavau, nes tai puiki galimybė pažaist žaidimą, prastumt laiką arba pasitikrinti socialinius tinklus. Kaip nekeista, buvo paskaita kuri labai užkabino, jos tema buvo "Asmeninė lyderystė", kurios metu dėstytojas pristatė vieną tikslų kėlimo metodą. Iš esmės, tada pasidėjau telefoną ir pradėjau galvoti, jog visai daug geros informacijos praleidau vėjais, bet laiko jau neatsuksi. Taigi, trumpai - šis planas yra lengvai suprantamas kiekvienam mirtingajam, o dar smagiau, kuomet jis būna įgyvendintas.

Tikslų kėlimo metodas "S.M.A.R.T."
Tai ne šiaip "protingas" planas, kurio dėka susižersite turtus ir gyvensite kaip ponai. Tai planas į kurį reikia įdėti Jūsų laiko ir pastangų, nes kitaip mirties taške ir stovėsite iki paskutiniosios (na, nebent Jūs esate iš tų žmonių, kuriems yra gerai, taip kaip yra).
Specific (lt. konkretus) - kol neturėsime konkretaus tikslo, negalėsime pradėti eiti tiksliu keliu. Išsikelti tikslą, pvz.: dažniau grosiu pianinu - šaunu, paplosiu Jums, kad susimastėte judėti, tačiau tai nėra tikslinga judėjimo kryptis. Stenkitės kuo konkrečiau įvardyti savo tikslą, kuo daugiau detalių pažymėsite, tuo labiau patys žinosite ko Jūs norite iš savęs. 
Measurable (lt. išmatuojamas) - jeigu jau nusprendėte pvz.: groti pianinu, tai iš kur žinosite ar padarėte progresą? Galbūt Jūs baigėte muzikos mokyklą prieš keletą metų ir visai šauniai grojate, tačiau norėdamas dar labiau pagerinti savo įgūdžius išsikeliate tikslą, o kaip išmatuosite jo progresą? Nusistatykite tam tikrus, tačiau ne itin griežtus rėmus, kurie padės Jums suprasti, ar progresuojate, ar regresuojate,  o galbūt stovite vietoje?
Attainable (lt. pasiekiamas) - manyti, jog prisivalgysit fėjų dulkių ir viskas bus padaryta kaip iš pasakos "Lydekai paliepus, man panorėjus" - žinokit, kvailai skamba net tokiai prietrankai kaip aš. Deja, tačiau mes, mirtingieji žmonės, šioj nepakartojamoj Žemėj turim išsikelti tokius tikslus, kad jie būtų pasiekiami. Žinoma, jei apsiribosite save sakydami, jog negalite - Jūs ir negalėsite, jei sakysite, kad nemokate - Jūs ir nemokėsite. Kaip žaisite su savo žodžiais ir pasąmonės mintimis - tokį rezultatą ir turėsite, tad siūlau žaisti išmintingai - tik mes patys apribojame savo galimybes. 
Relavant (lt. realistinis) - nemanau, kiek atsirastų savanorių pabūti marionetėmis visą gyvenimą ir leistis tampytis už virvučių... Juk vaikystėje jau pradeda formuotis mūsų pasaulėžiūra, laikui bėgant vis daugiau pradedame pažinti, sužinome, ko pasekoje susiformuoja ir asmenybės, charakteriai, požiūriai ir visi kiti žmogiški dalykai. Tad, atminkite, kad tikslas, kurio Jūs siekiate, turi  ir atitikti JŪSŲ gyvenimo būdą, bei vertybes ir privalo būti svarbus JUMS. Tuomet tai turės kažkokia prasmę. Jei nežinote ar yra kokia nors prasmė užduokite sau klausimą - kas nutiks/pasikeis po to, kai tikslas bus pasiektas?
Timely (lt. apibrėžtas laike) - net ir prašydami pas antras puses paslaugų, mes dažnai pamirštame apibrėžti viską laike... Tad nenuostabu, jog per savo kvailą galvą, laukiau gerą mėnesį, jog namuose būtų pakeista rozetė. Bet kokiu atveju - tikslas, kuris neturi laiko apribojimo - nėra tikslas... Nes Jūs jį galite bandyti įgyvendinti ir iki pensijos (kas galbūt yra geriau, nei išvis nieko nedaryti). Žodžiu, apsibrėžkite savo siekiamybę laike, tačiau darykit tai su protu. Pasverkite galimybes ir realistiškai žvelkite į situaciją, tačiau neduokite labai didelio laiko tarpo - nes tai gali būti labai lengvai pamiršta.

Pastabos. Neprivaloma, tačiau aktualu.
  • Užsirašinėkite visus tikslus, kad ir kiek jų išsikeltumėte. Tai kas guli surašyta, tikrai niekur nepasimes ir nedings tarp kitų minčių. Patikėkit manim... Jei užsirašysit ir dar tokioje vietoje, kurioje matysit kur kas dažniau nei save veidrodyje - imsitės šio tikslo siekimo nedelsiant. Nuolatos matysit, jog turite nepabaigtų darbų ir dar neatėjo Jūsų poilsio metas.
  • Šis metodas labiau pritaikytas ilgalaikiams tikslams. Kuo skiriasi trumpalaikis nuo ilgalaikio tikslo? Pvz: trumpalaikis: pabaigsiu daryti namų darbus šiandien; ilgalaikis - po 5 metų laikysiu universiteto baigimo diplomą savo rankose. Viskas labai paprasta - trumpalaikiams tikslams, galime skirti daugiausiai mėnesį, na o ilgalaikiai ne visada apsiriboja ir keliais metais.

Mano tikslo siekimo pavyzdžiai naudojantis S.M.A.R.T. metodu
Tikslas - numesti svorio (su protu, žinoma).
KONKRETUS - pradėsiu po truputį sportuoti 3 kartus per savaitę, po pusvalandį gryname ore.
IŠMATUOJAMAS - žinau, jog prieš savo gimtadienį sversiu mažiau ir būsiu stipresnė fiziškai.
PASIEKIAMAS - motyvuosiu save ir tikslingai judėsiu sudėliotu grafiku, tokiu būdu žinosiu, jog einu tikslo link, kas galbūt vėliau taps aktyvaus laisvalaikio dalimi.
PRASMINGAS - turėsiu figūrą, kokią turėjau prieš metus, dėl to galėsiu jaustis labiau pasitikinti savimi ir laimingesnė.
APIBRĖŽTAS LAIKE - Iki mano 21 gimtadienio (2019 m. rugsėjo 5d.), aš būsiu numetusi nemylimus kilogramus. Tam skirsiu tris dienas per savaitę po pusvalandį laiko.

Linkiu visiems svajones paversti tikslais!
Labanakt,
Tautė.