Laimės pilnos kelnės ar tik klešnės?

Gyvenime išmokau džiaugtis kaip tas durnelis, kuris geležėlę rado ir jam nieko daugiau nereikia. Ar nuoširdu, ar ne - tai kitas klausimas... Tačiau laimė jau ne svetima mano rutinoje. Šypsotis, juoktis, mėgautis gyvenimu rekomenduoju visiems... Juk tiek nuostabių dalykų galime išmokti, patirti, pamatyti. Visur aplink mus tik patirtys! Visai nesvarbu ar jos geros, ar jos blogos - patirtys, kurios atneša į gyvenimą įvairių dalykų yra naudingos. Tai taip ir išeina, kad visos patirtys yra geros. Blogų patirčių nebūna!!! Jos egzistuoja mūsų tamsiausiuose protų skersgatviuose ir būtų tobula, jei niekas ten neužsuktų! Nejau niekada nepastebėjot, jog kartais diskusija perauga į konfliktus, kuriuose randame atsakymus? Tiesa, nemaloni patirtis, tačiau labai naudinga! Tad, šiam kartui, dalinuosi su jumis mintimis apie laimę ir patirtis...

Esu laiminga galėdama keliauti.

Kompanijoje ar šiaip, susibūrimuose dažniausiai užimu to linksmo žmogaus poziciją. Nesvarbu ar oras darganotas, ar kažko nuotaika subjurus - visada randu priežastį nusišypsot sau ir pralinksminti šalia esančius. Žinoma, ne visada pavyksta, bet ne visada ir norisi taip elgtis! BET!!! Kalbant apie patirtis... Jų turėjau pakankamai ir galėčiau, norėčiau turėti dar daugiau, jog dažniau atrasčiau tinkamus žodžius vietoj ir laiku, BET!!!!!!!! Tik dėl patirčių esu tokia, kokia esu. Tas nesustojantis laimės motoriukas yra puiki priežastis palikti visas negandas už nugaros ir eit pirmyn!

Bet iš kur pas mane tiek džiaugsmo?  Viskas labai paprasta! Esu jauna, praktiškai gyvenime nemačius NIEKO. Palyginus su kitais bendraamžiais, kurie Amerikoj spėjo pabūvoti, kiti savus verslus kuria - realiai aš neturiu nieko. Tačiau laimės vistiek nestokoju. Paslaptis paprasta. Turiu savo gyvenimą, esu jame užsikasus nuo kojų nagų galiukų iki blakstienų viršaus, kurios siekia antakius. Neturiu laiko pletkams ir kitų erezijų skleidimui. Aš tiesiog neturiu laiko būti paniurus draugų tarpe ir sėdėt susiraukus! Mano gyvenimas MAN per trumpas. Noriu pamatyti žalią žolę, krentančią iš ryto rasą, matyti kaip medžiai pakeičia lapus ir kad mama pasodino kieme naują gėlę prie kurios pakakojo laukinė katė. Noriu pastebėti kiekvieną smulkmeną, kurios dažnai nepastebime per savo skubėjimą! Žmonės taip yra įsitraukę į rutiną ir skuba, kad sustoja tik tada, kuomet nori prisidegti savo cigaretę! Absurdas. Visi skubame, lekiame, o kada pamatysime pasaulį kuriame gyvename? Žmones, su kuriais bendraujame? Mano laimės priežastis yra smulkmenos, kurias matau atmerktomis akimis.

Kas mane iš tiesų pažįsta dažnai juokiasi, kad patenku į absurdiškas situacijas, kuriose nei juoktis, nei verkt atrodo nenormalu, tačiau ką daryti? Atsistoti ir juoktis, bandyt išsukti užpakalį iš situacijos ir gyventi toliau! Gyvenimas per trumpas, jog visi būtume pilka masė. Be abejo, nekreipiant dėmesio į aplinkinius ir nebijodama ką jie pagalvos esu žmogus be proto ir be galvos...Iš esmės, galėčiau būti normali, tokia kaip visi, bet kam taip nuobodžiai gyventi???

Na ir pabaigai, grįžtu prie temos tikslo - kas man suteikia laimės. Smulkmenos - kad ir kaip bebūtų gaila, tai tėra tik abstrakti sąvoka išreikšti viskam dėl ko aš džiaugiuosi ir esu laiminga. Labiausiai laiminga jaučiuosi dėl laisvės pojūčio, dėl nepriklausomybės. Dėl šio dalyko turiu galimybę rinktis, keisti dalykus, keliauti, bendrauti, būti savimi... Esu laiminga dėl kitų laimės - nieko nėra geriau, nei matyti šypsenas žmonių veiduose. Labai mėgstu, kai žmonės šypsosi ne tik lūpomis, bet ir akimis. Jauku! Jaučiu laime, kuomet viskas sekasi ir einasi kaip per sviestą, deja, dažnai taip nebūna, dėl to džiaugiuosi vos tik į mano kiemą ateina šventė.

Aš randu begales priežasčių jaustis laiminga ir tai tikrai ne pabaiga! Bėgant laikui jų tik daugės, o laimės jausmas stiprės. Kažkada parašysiu straipsnį apie didesnę siekiamybę nei laimė. Tai dar neaukščiausias pilotažas, ką gali atrasti žmogus! Tačiau šiam kartui tiek, komentaruose pasidalinkit kas jus daro laimingais!

Labanakt,

Tautė.