Gėdingas prisiminimas!

Mažoji Princesė Vytautė Šventojoje, kuri visai neatrodo
kaip princesė.

O kam tik nebuvo... Jaunystė tikra kvailystė - nieko nepakeisi... Net jei ir galėčiau pakeisti, nežinau ar  tada turėčiau kokių nors "perliukų" iš vaikystės, kuriuos galėčiau papasakoti. Tokių situacijų būta daug, ne tik vaikystėj, bet ir visam gyvenimo kely. Šįkart viena pasidalinsiu su jumis! Tad smagaus skaitymo.

Metai iš metų, su šeima važiuodavom prie jūros. Iš ties, gyvenu 20 metų ir per šiuos metus nebuvo nė vienų metų, jog nebūčiau nuvažiavus prie jūros. Metai iš metų ten lankausi, bet čia jau kita istorija. Tais metais buvom apsistoję paprastuose nameliuose, be jokių patogumų. Žodžiu, svarbiausia, kad stogas virš galvos yra ir viskas. Be to, savo išradingumu niekada nesiskundžiau. Jo man niekada netrūko nei vaikystėj, nei dabar... Tad tai, kas ateina į galvą darydavau tiek ankščiau, tiek dabar. Buvo vėlyvas rytas, kai nusprendžiau Šventosios gyventojams ir poilsiautojams pademonstruoti madas... Dabar pagalvoju, jog mano tėvams reikia tokius aukso medalius už kantrybę pakabint, jog jų niekas nepakeltų!

Diena, kai supratau, kad nebūsiu modeliu.

Taigi, tą rytą su šeima jau buvome ir  papusryčiavę... Nerealios atostogos yra tada, kai Mama išverda Palangos sriubą - grynas vaikystės prisiminimas, kai tie makaronai plaukioja vandenuky. Net aš tą sriubą valgydavau!!! Brolis buvo iš vakar vakaro pripūtęs man balionų... Su kuriais ir žaidžiau tą rytą. Kadangi ruošiamės keliauti į pležą, visi buvo užsiėmę savo reikalais: Mama plovė indus, Tėtis sprendė kryžiažodis, Brolis su Sese dėjo daiktus, kurių reikės pleže, o aš - visų mylima rakštis geroj vietoj - žaidžiau... Radau mamos apatinį trikotažą ir nusprendžiau, kad šiandien aš būsiu žvaigždė ir tarsi modelis eisiu basa aplink poilsiavietės namukus ir rodysiu šios vasaros tendenciją. Tai taip ir buvo... Vaikščiojau grakščiai visiems mojuodama ir juokindama žmonės iki tol kol nepamatė paparaciai (mano šeima), jie vaikėsi aplink tuos namukus, kad greičiau nusiimčiau tas visas nesąmones... Na ką, teko pasiduoti. Buvau per jauna žvaigždė, kad turėčiau asmens sargybinį, tad štai taip ir baigėsi mano modelio karjera, beliko tik linksmi ir gėdingi prisiminimai!

Papasakokit, kokių jūs kvailysčių prisigalvodavot, kai buvot mažučiai pupuliai?

Labanakt,

Tautė.