Tu esi gyvenimas!

Būna tokių dienų, jog rašau sau ramiai į stalčių... Pyškinu raidę prie raidės savo malonumui ir tokiu būdu visoms susikaupusioms emocijoms ieškau vietos.. Kartais rašau linksmai, kartais liūdnai... O kartais būna taip, kad rašyti ilgiau nebegaliu. Ašaros neleidžia... Kartais būna taip karšta kambary, jog pro akis prakaituoti pradedu... Juk suprantate, visiems tokių akimirkų pasitaiko... Daug netuščiažodžiausiu... Tik noriu pasidalinti viena ištrauka, iš tokių rašliavų "į stalčių". Gal patiks, o gal ir ne, net nežinau.

#ištrauka_iš_dienoraščio

Prieš pradedant skaityt, labai trumpai: juokis, džiaukis ir kvailiok... Suprask, kada jeigu ne dabar?

Skiriu visiems, kuriems dabar yra liūdna... Skiriu tiems, kurie savimi nepasitiki... Skiriu visiems, kurie suklupo ir bando atsistoti... Skiriu tiems, kurie ieško užuovėjos...

Žinoma, skiriu visiems! Skiriu sau, skiriu tau ir visam pasauliui!

Turiu kai ką pasakyti. Kai ką labai svarbaus. Noriu, jog atidžiai skaitytum tol kol suprasi ir galėsi pamilti save iš naujo, tik kur kas labiau, karščiau ir pažvelgtum į veidrodį kitomis akimis. Tu esi gyvenimas, tu spinduliuoji gyvenimu. Tu kuri savo rytojų ir džiaugsmą. Esi ta nesibaigianti šypsena kitų akyse, tačiau viduje kartais gali pasijusti ir niekas... Tačiau tai normalu! Nebijok, aš irgi taip  kartais jaučiuosi, tačiau aš esu gyvenimas, aš spinduliuoju gyvenimu. Noriu siekti savo tikslų, svajoti garsiai ir mėgautis tyliai... Dažnai pasimetu, net nežinau, gal kas mane prakeikė... Dažnai suplanavus ką nors, planai taip lengvai sugriūna it kortų namelis... Viltys ir lūkesčiai tokie dideli, jog po to lieka tik nusivylimas ir skausmas...  Tačiau aš nepergyvenu, nes dar kartą sakau sau, jog aš esu gyvenimas ir aš juo spinduliuoju.... Kartais net  ir nežinodama ką daryti ir kokius sprendimus priimti... Niekas to negali nuspręsti tik tu, tik aš...

Kiek kartų galvojai, kad dabar tai jau šakės? Kiek kartų sakei sau, jog nebėra išeities? Kiek kartų įskaudinai pats save ir net to nenorėdamas darei sau blogą? Juk mes visi dažnai atsiduriame situacijose, kuomet nežinom kur bėgti ir tai dvejodami, su suplyšusia širdimi priimam sprendimus, kurie aplinkiniams atrodo keisti, nesuprantami... Tačiau nebijok, tu esi ne vienas. Mes visi savaip kovojam su savo ydom, įpročiais, kasdieninėmis smulkmenomis, kurios ir sudaro visumą. Smulkmenos yra mūsų gyvenimo variklis. Tai mūsų vidinė varomoji jėga. Nesakyk, jog tai naujiena, tačiau tikrai žinai tą posakį „lašas po lašo ir akmenį pratašo“. Maži dalykai, tačiau gali viską sugriauti arba atstatyti ir tik tau rinktis. Žinau, atsakomybė baisi ir didelė, tačiau turi suprasti, jog tu ir esi gyvenimas... Tu spinduliuoji gyvenimu. Kiekvieną rytą atsikeli su noro pilnomis akimis užkariauti pasaulį. Kiekvieną kartą, vos tik pramerkus gali padaryti tiek daug... Gali svajoti garsiai, siekti tikslų ir džiaugtis tyliai... Keltis anksti, leisti laiką produktyviai, nepamiršti vidinės ramybės, džiaugtis kiekviena diena, kiekviena nauja galimybe. Išjungti telefoną, nesinaudoti kompiuteriu ir atsijungti nuo viso pasaulio. Būti su savimi, leisti laiką taip, kaip niekada neleidai, juoktis daugiau ir dažniau ir svarbiausia – iš visko! Šiandien tavęs prašau tik vieno, būk gyvenimas ir spinduliuok juo. Prašau, nes pati tai darau ir esu kaip niekad laiminga! Prašau, nes žinau ką reiškia, kuomet netenki savęs, praleidi visą amžinybę dvejodamas ir galvodamas kaip bus, susikuri planų seką, o viskas tik ima ir sugriūva. Tad šiandien...  Su šia mintimi, siunčiu žinutę visam pasauliui, jog aš spinduliuoju gyvenimu, esu kaip niekad laiminga ir galiu nuversti kalnus. Galiu tai padaryti, nes jau pabėgau iš savo auksinio narvelio, kuriame save laikiau ir švaistydama laiką kūriau planus, kuriems nebuvo lemta išsipildyti. Aš pabėgau iš savo mirties taško, siūlau ir tau tai padaryti!!! Būk gyvenimas ir spinduliuok juo. Sėkmės!

Labanakt,

Tautė