Laimingi laiko neskaičiuoja. KARANTINAS!

Taip taip, kažkas vaikšto gatve, o aš kaip bobutė,
žiūriu pro langus kas vyksta.

Na, jūs man pasakykit... Kas galėjo pagalvoti, kad diena, kuomet turėsime begales laiko ateis... Nors ir esam šiek tiek suvaržyti ir apriboti, tačiau atrodo, jog laikas sustojo ir jis priklauso mums ir tik mums! Svajonių svajonė - pasaka ir visai be sarkazmo! Tad šiandien jungiuosi prie Aldėjos ir dalinuosi savo karantino išgyvenimais, džiaugsmais, vargais, skausmais ir atradimais!

Mano karantino karštinė prasidėjo atostogų metu, kuomet kovo 10 - ąją patyliukais ir slapčia nuo visų lipau į lėktuvą ir niekam nepranešus parskridau į beprotiškai pasiilgtą ir mylimą Kauną, į šiltus vaikystės namus... Tai buvo puikus antradienio vakaras ir linksmas siurprizas visiems namiškiams... Nors pasauly ir drebino garsioji Korona, tačiau situacija keitėsi valandomis ir taip greitai, jog pasidžiaugus tik keliomis dienomis laisvės vaikystės mieste, greitai susidūriau su realybe, kurioje po truputį užsidarinėjo įstaigos, parduotuvės ir viskas kas gali savo veiklą sustabdyti... Tad mano grįžimas į Škotiją irgi kybojo ant klaustuko... O. BET. TAČIAU... Nusileidus Kauno oro uoste ir praėjus pasų kontrolės postą visus keleivius pasitiko kareivis, ir dar du žmogeliai pilnai kostiumuoti ir dėvintys apsaugines priemones... Dezinfekciniai skysčiai buvo sudėlioti kaip žaislai vitrinose, tačiau ne visi dezinfekavo rankas, na o aš... Aš kaip visada savam stiliuj, sysioti norėjau labiau negu ženytis tai bėgau į tualetą... Nepasakyčiau, kad tai dienai buvo labai sustiprinta apsauga, tačiau kad ir kokia ji buvo, tvarką daugiau ar mažiau visi palaikė... Na, o kaip minėjau ankščiau, visos valstybės po truputį užsidarinėjo sienas, grįžti į Škotiją galimybės mažėjo su kiekviena diena... Tačiau, grįžti pavyko! Kovo 21 - ąją buvo mano skrydžio diena... Nuvažiavus į oro uostą pasijaučiau kaip filme iš apokalipsės, tokio oro uosto dar niekada nemačiau... Jis niekuomet nebuvo labai pilnas, vis tik vienas iš mažesnių ir tų skrydžių ne milijonai per diena, tačiau tą vakarą jis buvo apskritai miręs... Praėjau daiktų patikrą be jokių eilių, be jokio laukimo... Ties pasų kontrole arba kitaip dar vadinama Šengeno zona šiek tiek užstrigau, nes ten dirbantis vyras man aiškino, kad šiandien aš neskrisiu, juk neturiu jokių priežasčių grįžti į Škotiją, tačiau... Pateikus darbo kontraktą, atostogų formą, laišką iš koledžo, studento pažymėjimą ir NIN numerio laišką viskas pasikeitė ir ramiai nuėjau prie vartų laukti skrydžio... Kuomet prasidėjo laipinimas, supratau, kad skrydis bus itin ramus ir tylus... Į didelį Raynair lėktuvą sulipo apie 15 keleivių, stiuardesė visus persodino, leido kartu sėdėti žmonėms, kurie skrenda ne vieni... Na, o visi kiti buvo išskirstyti po lėktuvą, ko pasekoje, skridau viena per visas tris sėdimas vietas ir vietos turėjau kaip karalienė... Skrydžio palydovai praktiškai ne vaikščiojo... Jeigu kas nors, ko nors norėjo, tiesiog paspausdavo mygtuką ir buvo kaip mat aptarnauta[s]! Tokį skrydį galėčiau pavadinti tikrai VIP... Tyla, ramybė ir atsipalaidavimas. Na, o nusileidus... Galvojau, kad teks tupėti karantine mažiausiai 12 dienų, nes vis tik atvykau iš kitos šalies... Tačiau Edinburgo oro uoste nebuvo visiškai jokios apsaugos, net dezinfekcinio skysčio!!! Visi taip atsipūtę gyvenimui leido tekėti sava vaga, jog nerimas dėl Korona viruso neleido paimti viršaus...

TAD... Kaip tas karantinas atrodo Škotijoje? 

Šiai dienai... Galima praleisti 1 valandą lauke ir tai tik einant į parduotuvę, vedžiojant šunį ar sportuojant... Tačiau parke ant suoliuko jau nebeprisėdėsi... Gali lengvai ir greitai prisistatyti dėdė policininkas ir pasiūlyti sumokėti 60 svarų baudą už taisyklių nesilaikymą ir viešosios tvarkos pažeidimą... 

Parduotuvės tikriausiai kaip ir visame pasaulyje - jaučia muilo, dezinfekcinio ir tualetinio popieriaus stygių... Tad šiam nenormaliam pirkimui, kuris pasibaigia visko išpirkimu sustabdyti, parduotuvės įvedė tam tikras taisykles, pvz.: vienos parduotuvės leidžia pirkti daugiausiai 2 tos pačios rūšies produktus, kitose vietose gali pirkti 4 tos pačios rūšies produktus... Vos tik įėjus į parduotuvę pasitinka dezinfekavimo kampelis, kuriame gali nusipurkšti rankas, vežimėlį ar krepšelį, kurį naudoji apsipirkimo metu... Atstumas tarp žmonių mažiausiai 2 metrai... Paskutinėmis dienomis, prie įėjimo į parduotuves stovi apsauginis, kuris kontroliuoja įeinantį ir išeinantį žmonių srautą... Taip pat į parduotuvę negali eiti su antra puse ar draugu/drauge ir net nesvarbu, kad gyveni tuose pačiuose namuose... Tiesiog, kam eiti dviem, jei viską perki vieniems namams, o žmonių kiekis parduotuvėje bus tik didesnis... Tad kartais eilės su 2 metrų distancija norint tik patekt į parduotuvę gali atrodyti bauginančiai... Na, bet maisto vis tiek reikia!

Viskas uždaryta kaip ir visur... Dirba tik maisto prekių parduotuvės, vaistinės ir kitos privalomos įstaigos... Na, o kas liečia visą vyriausybę ir valstybės logiką - nėra taip blogai, kaip daugelis piešia... Sėdi namuose, laikai stogą, kad nenuvažiuotų, gauni 80% algos ir lauki geresnio rytojaus... Žinoma, tas nežinojimas kada viskas baigsis žudo visus, tačiau kiekvienas turi skirtingą požiūrį ir suvokimą į šį laiką namuose...

Na... O dabar... Daugiau apie mane ir ką aš veikiu šiomis savaitėmis...

Neneigsiu, šiuo laikotarpiu knygos ir filmai eina į trasą, tačiau daug neišsiplėčiant ir trumpai drūtai tariant... Karantino metu peržiūrėjau visus "Geras daktaras" sezonus, taip pat filmas "Platforma" paliko įspūdį ir privertė susimąstyti apie maisto vertę ir apie tai, kaip lengva prarasti savivertę ir blaivų protą, kuomet esi aukščiau už kitus. Na, o prie viso to, galiu paminėti jog peržiūrėjau ir antrąją Trolių dalį, romantinę komediją "Už borto", linksmą komediją "Kaimynai" ir keletą kitų filmų, kurių pavadinimų tikrai neatsimenu... Bet nieko ir neprarandu jų nepaminint, nes jų nebuvo daugybė! Kas liečia knygas, gilinuosi į vieną, kuri padeda lavinti mano žuvytės Dori atmintį, tačiau apie tai papasakosiu plačiau kitą kartą!

Kartais atrodo, kad tikrai nėra ką veikti... Tačiau veiklos prisigalvoti tikrai galima! Šiomis dienomis kaip niekad mėgstu atsiriboti nuo interneto ir socialiniuose tinkluose praleisti kiek tik įmanoma mažiau laiko, tačiau viskam yra pusiausvyra... Ir vietoj to, kad "scrolinčiau" tarp naujienų srautų, kurie nieko naujo ir taip nepasakys... Užsikabinau ant "Clash Royale" žaidimo, kuriame vyrauja strategija ir bokštų gynimas... Tai taip ir švaistau savo laiką palikdama pirštukų antspaudus ant telefono ekrano.

Stengiuosi daugiau rašyti į tinklaraštį, nors neraštadieniai niekur nedingo, tačiau po truputį jaučiu pažangą ne tik rašyme, bet ir pačių blogų skaityme... Kiek daug įvairių dalykų sužinau, perskaitau... Pasisemiu įvairių idėjų ir minčių, o nežinantiems kur tų tinklaraščių ieškoti siūlau paskaityti šį straipsnį, kuriame puikuojasi ne vienas tinklaraštis. Tiesa yra šiek tiek pakeitimų, kaip kad vieni tinklaraščiai jau nebe aktyvus, o ir šiaip atsirado naujų, kuriuos mėgstu paskaityti, tačiau apie tai - kitą kartą!

Visus vakarus kone praleidžiu su Ludo, Monopoliu ar kitais stalo žaidimais, kurie taip visus įaudrina, kad nuo kėdžių neatsiplėšiam po kelias valandas!!! Puiki pramoga tiek man, tiek butiokams! Vakarai tikrai pilni juoko, o tokiomis akimirkomis nesijaučia, kad karantinas išvis egzistuoja. 

Na, o atėjus Šv. Velykom, atėjo laikas dažyti kiaušinius... Tad šiais metais išbandžiau vyno techniką ir štai pažiūrėkit kokius blizgučius margučius gavau!

Taigi...

Tokiomis dienomis/savaitėmis, kuomet visiškai nejaučiu skirtumo tarp savaitės dienų stengiuosi šiek tiek laiko skirti ir sau, ir gamtai... Neatitolti nuo jos ir pasidžiaugti pavasario džiaugsmais... Nors ir vieną valandėlę...  Gamta kaip niekad graži ir žalia... Tokiomis akimirkomis suprantu, kiek daug turiu ir kaip karantinas atvėrė akis... Davė puikią progą įvertinti viską ir pasidžiaugti kiekviena akimirka, kuomet galėjai vaikščioti kiek tik nori ir džiaugtis grynu oru be jokio suvaržymo...

Na ir pabaigai... Turiu klausimą! Internete ieškau įvairių kursų, kuriuos galima atlikti nuotoliniu būdu! Galbūt turite ką nors pasiūlyti iš patirties? 

Labanakt,

Antis ir jus visus mylinti,

Tautė.