Automobiliu po Lietuvą

Nuvažiavome daugiau/mažiau 550 km... Praleidome automobilyje apie 7 h 20 min... Ir nepamatėme visko ko norėjome... Skaitykit toliau ir sužinosit kodėl taip nutiko!

Keliauti, atrasti, pažinti ir pamatyti... Juk tai iš ties smagu ir užburia... Kaip sakant, vieną kart įlipus į lėktuvą, norėsi lipt ir dar, ir dar, ir dar kartą... Norėsi pamatyti daugiau šalių, pažinti daugiau kultūrų, išgirsti daugiau istorijų. Tačiau sustokit! Ko veržiatės lankyti svečias šalis? Ar esat matę, kokių vietų turi mūsų Lietuva? Laimei, mano būsimo vyro šeima tikri keliautojai. Vos tik orams pagerėjus yra organizuojamos kelionės Lietuvoje, argi nesmagu? Jų dėka pamačiau įvairių vietelių į kurias norėtųsi sugrįžti, tačiau šiandien... Apimta prisiminimų, dalinuosi ne visai pasisekusia, tačiau linksma istorija, kaip keliavome po Žemaitiją.

Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Iš Kauno judėjome link Balsių. Pagrindinis kelionės tikslas ir buvo ši stotelė - iš stovyklos pasiimti sesę. Kiek toliau už stovyklos, Šiaudinėje, stūkso Švč. Mergelės Marijos bažnyčia (Bažnyčios g. 4, Šiaudinė, Akmenės r. / 56.131853, 22.659274), (pastatyta 1775 m.) Dabartinę formą įgavęs 1823 metais sakralinis objektas yra vienas seniausių Lietuvoje medinės architektūros paminklų. Išvengusi karų ugnies ir sukilimų maišto Šiaudinės bažnyčia išsaugojo autentiškas XIX a. pradžios fasadų ir vidaus konstrukcijas taip pat interjerą, kartu su kilnojamosiomis kultūros vertybėmis bei medinę, nuo 1851 metų minimą, varpinę.

Jurakalnio apžvalgos bokštas

Vėliau aplankėme: Papilės kabantį tiltą per Ventą (Kranto g., Papilė, Akmenės r. / 56.145748, 22.789537); 15 metrų aukščio Jurakalnio apžvalgos bokštą, kuris leidžia pasidžiaugti kraštovaizdžiu (Daubiškiai, Akmenės r. / 56.144703, 22.7829); Papilės I-ąjį piliakalnį. Tiesą sakant, jis nebuvo toks gražus, kaip pavaizduotas nuotraukose iš paukščio skrydžio... Mano akimis, tai tiesiog paprastos kapinaitės ant aukštesnio kalno - nieko ypatingo, nors visų labai išliaupsėtas ir išgirtas piliakalnis, (S. Daukanto g., Papilė, Akmenės r. / 56.149594, 22.78421). Na, iki šios vietos teko šiek tiek paeiti tolėliau, tačiau pasidžiaugiau tik tuo faktu, jog čia jūros periodo atodanga... Šis geologinis objektas neturėjo išskirtinos išvaizdos ir nepasižymėjo kažkuo, kad norėtųsi grįžti ir vėl... Bet! Pliusiuką užsidėti galiu, juk ir aš čia buvau. (Nepriklausomybės g., Papilė, Akmenės r. / 56.147832, 22.806703). Praalkus ir šiek tiek pavargus, puiki vietelė atsikvėpti buvo Papartynės vandens malūnas, (Pagamė, Akmenės r. / 56.123995, 22.856139). Iš ties, graži ir jauki aplinka, tekantis vanduo, o labiausiai žavėjo - akmeniniai lauko baldai! Na, tokie ten ir baldai... Jei fantazijos neturi - matysi tik keletą akmenų vienoj krūvoj... Bet iš esmės, skaniai pavalgėm, pasėdėjom, pasifotkinom ir keliavome toliau! O kuo toliau, tuo linksmiau! Atsidūrėme Šaltiškių molio karjere (Pragalvio g. 1, Draginiai, Akmenės r. / 56.169535, 22.850588). Būtent šioje vietoje, kažkur prieš 250 mln. metų, tvyrojo dykumų klimatas ir kaupėsi aliuvio nuosėdos... Per milijonus metų irstant spec. mineralams, išsiskyrė geležis, kuri suteikė šiems sluoksniams raudoną spalvą... Dėl viso to galėjome pasijusti it Marse... Na, o jums ar teko pabūvoti Marso kosminių stočių panoramoje? Tiesa, buvome ir kitame karjere! Jie priklauso tai pačiai, Kalcito, įmonei, tad atstumas tarp jų nebuvo didelis... Tačiau noriu paminėti, jog iki pačių karjerų teko paėjėti pėstute ir patikėkit manim, danga tikrai ne kaip podiumo! 

Papartynės vandens malūnas

Kartu su Kastyčiu Marso kanjone.

Na, o kaiminystėje esantis menčių klinčių karjeras (Menčiai, Akmenės r. / 56.275766, 22.920978), sukūrė tokį įspūdį, jog būtume prie kokių nors užsienio uolų arba Amerikos didžiojo kanjono, kaip rašo pamatyklietuvoje.lt Kas tikrai nustebino, jog štai čia, menčiuose buvo pradėtos kasti klintys kalkių gamybai ir cukraus pramonei... CUKRAUS PRAMONEI?! Kažkas neįtikėtino... Na... Žinoma, kelionė neturėjo baigtis, aplankėme dar Naująją Akmenę, užvažiavome ir į Akmenę... Tačiau nelabai toliau kur ir nuskubėjome, o taip norėjom išsimaudyti... Mūsų transporto priemonė užgeso!!! Tad kelionė po Žemaitiją su palapinėm baigėsi ankščiau laiko... Laimei, automobilis užsikūrė ir važiavom kaip tik įmanoma nestojant Kauno link, nes nežinia kada vėl galėjom užgesti, tačiau viskas buvo gerai ir grįžom į Kauną be problemų! Laimei, tralo paslaugų nereikėjo... Nors kiekvieno galvoje sukosi begalės scenarijų... Kas norėjo keiksnotis ir spjaudyti, kas norėjo likti miegoti nepažįstamo vyruko kieme su palapinėm, kas juokėsi... Bet! Buvo smagu.

Molio karjeras. Tiesa, prisimenu, jog tvyrojo labai įdomus ir specifinis kvapas... Nors ir diena karšta buvo, jautėsi tikra "dušnybė".

Pirmą kartą mačiau tokią didelę darbinę techniką. Sekundėlę pasijaučiau lyg tikrai būčiau Marse, šalia kosminės stoties.

Menčių klinčių karjeras... O gal Didysis kanjonas?

Jūros periodo atodanga. Panašu į lauko pavėsinę su laipteliais... Jei tik nusimanyčiau geologijoj, galbūt pakomentuočiau kažką daugiau...

Papasakokit! O kaip ir kur keliaujate jūs? 

Labanakt, 

Tautė.