Skaitom tinklaraščius kartu!

Parkrenti į lovytę, užsidedi akinukus ir skaitai
savo mėgstamiausius! O kaip jūs skaitot?

Aš žinojau, kad žmonės savo malonumu rašo blog'us, kuria įvairiausio tipo tinklaraščius... Tačiau, kai tuo pradėjau užsiiminėti pati, susipažinau ne tik su įvairiais žmonėmis, bet ir supratau, kad tų tinklaraščių - apstu, tik spėk skaityti! 

Prieš užverdant visą šitą košę kartais paskaitydavau Debesylą, laisvu metu užsukdavau ir pas Valtininką. Tiesa, gėda pripažinti, bet ką jau padarysi, visai neseniai sužinojau kas yra Alex Monaco, tad ir jį paskaitau. Tačiau šie tinklaraščiai yra populiarūs ir visuomenei gerai žinomi. Tiesa, jie tarpusavy panašūs, bet ir skirtingi - saviugda, tobulėjimas, motyvacija ir visi kiti dalykai. Tad, rekomenduoju visiems besidomintiems! 

Na, kuomet įsitraukiau į blogerių rutiną, pradėjau labiau tuo domėtis, ieškoti. Supratau, kad mano bendraminčių labai daug! Ir labai dėl to džiaugiuosi! Dabar tikrai mieliau paskaitau kažką iš kitų gyvenimo, nei DELFI naujienas, kurias rašo surobotėję ir gyvenimo neturintys žmonės! Tad, noriu padėkoti visiems žmogučiams, kurie užsiima įrašų rašymu, nes jūs skatinat mane, neabejoju kad ir kitus, kurti, tobulėti, siekti... Na, o tie įrašai, kur kažkas yra testuojama arba paprasta apžvalga atlikta, mane - silpnavalę merginą, skatina ir paišlaidauti! Bet!!! Dievaži, aš pasikeisiu! Taigi, kalbu kalbu ir nieko nepasakau. Kantrybės, skaitom toliau!

Aš, daugelis kitų tinklaraštininkų, publikuojasi Blogger platformoje. Žinoma, yra ir wordpress'as, wix'as, begalės kitų platformų, kuriuose gali išsireikšti! Šiais laikais, net ir bookstagram'ai yra kuriami! Tiems, kas nežinojot, rekomenduoju užeiti - Renkuosi knygą. Man tai buvo didelė naujovė! nenukrypstant nuo temos - Blogger platforma man patinka tuo, kad čia randu visus mėgstamiausius vienoj vietoj! Tokiu būdu sekdama tinklaraščius, galiu stebėti įrašus ir nesivarginti, jog kažką praleisiu! Tad štai mano skaitomiausi ir sekamiausi blogger platformos žmogeliukai:

Abrikosinė

Aš čia esu

Begalybė

Dark paradise

Diva

Imperfectly perfect

Keistuolės blogas

Knygų mergaitė

Meilė Svajoti

Migdolinė

Parnešk man tylą

Pašokim

Peroksidinė

Shining star thoughts

Skaisti naktis

Souls full of stars

Svajoklė

Ir čia dar ne visi! Yra ir tokių, kurių nemoku sekti... Taip, gėda, tačiau nemoku, tad rankiniu būdu vis užsuku pasižiūrėti... Na, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą - išmokau mintinai jų blogų adresus.

About real life

Bardako blogas

Burunduko blogas

Bernadeta Rupainytė

Today or now?

Mosp blog

Moniiwill

Tad, štai ką aš skaitau laisvu metu. Apžvalgos, kosmetikos, mintys, įvairūs pastebėjimai, pas jus randu visko ko noriu! Taip gera, skaityti tiek daug bendraminčių. Tiems, kurie blogus atrado visai neseniai siūlau užsukti į GERI BLOGAI svetainę, kurioje visi blogai suskirstyti pagal tematikas, galbūt atrasite kažką įdomaus sau!

Tiesa, dar nesu mamytė, tačiau smalsauju ir skaitau apie Mamų dienas, tad yra keli įdomūs tinklaraščiai apie mamiškas dienas, kuriuos kartais paskaitau. Net neabejoju, kad besilaukiant mažo klecko, tokio tipo tinklaraščių tik padaugės!

Auginu pametinukus

Mato diena

Miglė Levi - Laimingos mamos užrašai

Na ir galų gale, labai džiaugiuosi būdama viso to dalimi. Ankščiau skaitydavau, bet visada susilaikydavau nuo komentavimo... Tik pradėjus šią veiklą supratau, kaip komentarai gali skatinti žmogų kurti, siekti ar tobulėti. Džiaugiuosi tiek savo, tiek kitų blogerių pasiekimais! Vieni iš kitų mokomės, semiamės idėjų - viskas tiesiog nuostabu! Laukiu komentaruose jūsų skaitomų tinklraščių, galbūt atrasiu kažką naujo ir pagausinsiu savo skaitomųjų gretas!

P.S. atsiprašau, jei tinklraščio pavadinimą parašiau su klaida, tikrai ne iš pikto! Komentaruose leiskit žinoti - būtinai pataisysiu :)

Labanakt,

Tautė.

Talentai! Net neabejoju, kad tokių turi visi!!!

Dėl neaiškių priežasčių yra tokių žmonių tipų, kurie savo stiprybes paverčia silpnybėmis ir visus geriausius ginklus palieka surūdyti drėgname sklepe. Kam to reikia? Man ir įdomu, galėsite pakomentuoti apačioje, kam to reikia. Tačiau dabar, spurdu ir kankinu savo klaviatūrą dėliodama mintis apie tai, kokie mes esame unikalūs, tačiau tuo pačiu TIKRAI unikaliai mokame ir paslėpti nuostabiausius savo sugebėjimus. 

Štai susipažinkit su Onyte, Ji nuostabiai dainuoja, jos balsas keri, galėtum klausyt ir klausyt. Tačiau kažkas ne taip. Onytė niekada nedainuoja viešai, nemėgsta dėmesio, plojimų.. Hmmm.. Kaži dėl ko? Nejau Onytė turi scenos baimę?! 

Jei manai, kad išvis neturi talento - baisiai klysti. Elementarus gebėjimas
atsipalaiduoti, pasimėgauti, būti savimi - jau yra talentas! 

Ooooh... Štai kitas, mums visai nepažįstamas, oponentas - Petrulis - išskirtinės eisenos ir laikysenos vyrutis. Vos tik išgeria, šokdina visas merginas, tačiau ne bet kaip!!! Šokdina taip, tarsi būtų ką tik nulipęs nuo konkursinio parketo! Kodėl jis to nedaro, kai yra blaivas? Kodėl jam reikia alkoholio, jog galėtų atskleisti savo judesiukus? Nejau gėdijasi ar drovisi? Galbūt bijo būti pašieptas ir likti nesuprastas?

Kiek tokių istorijų galite papasakoti jūs? Galbūt jūs esate tokia istorija? Ar dar ilgai slėpsitės po pasiteisinimais, baimių šydais, gėdos kalnais ir drovumo debesėliais? Žinoma, negalvokit, jog tai sakau visiems. Yra ir tokių žmonių tipų, kuriems jūra iki kelių ir dangus lyg pažastų, jie nieko nebijo, šaunuoliai, galiu ploti atsistojus ir nulenkus galvą! Tačiau manyje verda pyktis, kuomet šie drąsuoliai džiaugiasi plojimais, kol kiti guli susisukę į ramybės lavašą ir nenori krustelėti iš mirties taško. ŽMONĖS! Kreipiuosi į jus visus. Jūs esate nuostabūs, nepakartojami, UNIKALŪS. Gyvenimas per trumpas slapstytis kitų šešėliuose, metas pasirodyti! 

Mokykloje niekada nesimokiau gerai. Niekada nebuvau ta žinių ištroškus moksliukė iš pirmo suolo ir gale nežaidžiau su kortomis. Žinojau savo vietą, joje ir buvau. Stengdavausi neišsišokti, patylėti. Matematikos nemokėjau, chemija buvo išvis kosmosas, nemėgau dailės, o technologijų mokytoja pradėjo patikt tik po 4 metų. Kaip kiekvienas mokykloje atranda savo vietą, taip ją atradau ir aš. Nepaisant to, kad su klasiokėm, kurios tapo mano bendramintės darydavom nesąmones, totalias nesąmones... Ir ateit prisisiurbus alaus į 100 - dienio repeticijas, nebuvo mūsų protingiausias poelgis, bet laikas bėgo. Tiesa, rašinius taip pat mokėjau rašyti, bet už juos 10 - tukų irgi niekada negavau. Buvau paprasta vidutinybė, gal net žemiau. Esmė tokia, kad vidutinybės vedama ilgai nesireiškiau, o galėjau!!! Galvodavau, jog norisi kokios nors įdomios veiklos. Tokios, kuria galėčiau užsiimti, bet kuriuo paros metu. Labai gundžiausi kurti youtube filmukus, tačiau neturėjau nei įrangos, nei drąsos. Labai svarsčiau apie blogą, tačiau pati neleidau jo rašyti! Mintys, kad ką pasakys klasiokai varė iš proto. Aš taip bijojau aplinkinių nuomonių, pašaipų, jog tiesiog sėdėjau kaip Teresėlė sulyzintais plaukais ir uniforma mokyklos suole, ir nekėliau jokių bangų. 

Mano tikrasis talentas - durnavot!

Viskas ką noriu pasakyti, tai tik smulkmena. Mielieji, gyvename tokioje visuomenėje, kurioje siekti svajonių yra daug lengviau nei bet kada! Turite suprasti, jog niekas kitas jūsų tikslų nepasieks ir svajonių neišpildys. Kažkada blog'as tebuvo tik miglota svajonė... Baigiau mokyklą... Sutikau įvairių žmonių, skirtingų žmonių! Ir štai aš čia, anapus ekrano barškinu kompo klaviatūrą ir skalauju kitiems smegenis. Paverskit savo svajones tikslais, pamirškit kas yra baimės, gėda. Klysti žmogiška, ir klysiu tiek aš, tiek jūs. Šimtus kartų pasirinksim blogai, tačiau tik taip žinosim, kas yra teisinga ir naudinga. 

Taigi, finale! Atsisveikinkit su nesąmoningais dalykais, kurie tik kiša pagalius į jūsų talentingus ratus. Atsiskleiskit, sužydėkit, būkit nuostabiausi, parodykit visiems ką sugebat, ką mokat, ką galit! Trūksta spyrio į užpakalį - komentuokit, jei tik norit rašykit man anonimiškai į ask.fm, nors ir pašto karvelį pasiųskit - mėginsiu padėti jums nepasiduoti ir motyvuosiu. Mielieji, nepamirškit svarbiausio, to ko aš bijojau labiausiai, kritika kad ir kokia ji bebūtų yra gera ir naudinga. Kad ir kuo nuspręsit užsiimti - kritikos gausit ir didelėmis dozėmis, dėl to neverta nukabinti nosies - viskas čiki!!! 

Labanakt,

Tautė. 

Apsunkus ONBO kelionė ir didėjantys perlipimai per save. 3 lygis.

Dar vienas straipsniukas apie mano pokyčius ir tikrai ilgai trunkančia kelionę į pokyčius, kartu su ONBO. Žinoma, šįkart esu jau perėjusi trečią lygi ir dalinuosi su jumis įspūdžiais, tačiau viskas pakrypo netinkama linkme. Šis proto sporto klubas, kuris išmankština visus smegenų užkaborius yra skirtas 30 dienų! Nuolatiniam darbui su savimi. Kiekvieną dieną yra gvildenama vis kitokia tema į kurią giliniesi irgi vieną dieną. Kitą dieną - jau kita tema ir taip keliauji per visus susitikimus su galimybę grįžti ir tobulinti savo senus rezultatus į geresnius, keisdamas požiūrį, formuodamas kitokią pasaulėžiūrą ar žvilgsnį į tam tikras situacijas. Gebėjimas susitvardyti, mokėjimas atsipalaiduoti, norėjimas nuolat išlikti pozityviam ir dar daugiau, štai ko išmokau praėjus tris lygius... Tačiau dar nepasibaigus iššūkiui galiu pasakyti, kad aš jo neįvykdžiau.

DISCIPLINA. LAIKO PLANAVIMAS.

Šie dalykai vieni sunkiausių su kuriais susidūriau... Visada yra tam tikri rėmai iš kurių geriau neišlipti ir jų neperlipti. Tų rėmų laikosi sėkmingi žmonės, kurie į jų lentynėles susidėlioja dienos darbus, užduotis ar šiaip mažas pergales. Nesu aš tokia ir sėkminga, nes laiko planavimo vis dar mokausi, ko toliau tuo geriau man išeina, tačiau supratau, kad reikia dar labiau patobulėti šioje srityje, NES! Onbo iššūkis, kuris buvo skirtas 30 dienų, virto į iššūkį 30 dienų su kapeikom ir keliomis dienomis viršaus. Iš esmės didelio strioko nėra, tačiau tai tik smulkmena, kuri reikalauja į dieną vieno prisėdimo trunkančio max. 20 minučių ir ilgų apmąstymų, kuriuos gali praktikuoti visur. Tai va, neturint disciplinos ir gerai suplanuotos dienos, taip ir atsitinka, jog 30 dienų trunkantys susitikimai pavirsta į ilgesnius susitikimus ir sumauna iššūkį. BET! Dėl to visai nenukabinu nosies, yra kaip yra - galiu iš to pasimokyti ir toliau stebėti savo rezultatus, vis grįždama prie ankstesnių temų, jas nagrinėdama ir gilindamasi... O dar visas 4 lygis prieš akis! 

3 LYGIO PASIEKIMAI

Šiame lygyje 8 kartus susitikau su savo treneriais! Išmokau įvairiausių dalykų ir supratau, jog po truputį darau progresą. Turiu stipresnes puses, kuriose surenku ir daugiau procentų yra ir silpnesnės pusės, kuriose galiu tobulėti. Tad, jūsų teismui, mano rezultatai!

11 susitikimas: Mano dienos tikslas - 60%

12 susitikimas: Mano dienos tikslas - 64%

13 susitikimas: Mano dienos tikslas - 66%

14 susitikimas: Mano dienos tikslas - 97%

15 susitikimas: Mano dienos tikslas - 96%

16 susitikimas: Mano dienos tikslas - 96%

17 susitikimas: Mano dienos tikslas - 97%

18 susitikimas: Mano dienos tikslas - 97%

Šįkart nesu linkusi pletkavoti kaip davatkėlė ir smulkiai aptarti savo susitikimų rezultatus. Procentai, daugmaž viską parodo, nors jie tėra tik skaičiai. Žinoma, ONBO, man parodė, kad ant gyvenimo man ne nusišik* ir vienais aspektais man jis labai svarbus, bet dedu per mažai pastangų arba jis man labai svarbus ir einu tinkama kryptimi. Toks buvo trečias lygis, kuriame supratau, kad yra dalykų, kuriuose visai neblogai (sakyčiau, netgi puikiai) tvarkausi ir yra dalykų, kuriuose galiu tobulėti. TAIGI! Užuot analizavę pasisemkit patarimų iš merginos, kuri jau neįvykdė 30 dienų iššūkio.

PATARIMAI

*Kuomet įsijungiu ONBO, po ranka turiu užrašų knygelę. Nepaisant to, kad pas mane užrašinių ir taip pilni namai, tačiau tik tokiu būdu galiu tinkamai įsisavinti informaciją - rašant ir skaitant, po to skaitant ir vėl rašant. Tad, siūlau visiems pabūti senamadiškiems ir užsirašinėti susitikimų temas, dienos tikslų pasiekimus ir visus trūkumus, bei kitus dalykus. Asmeniškai man, smagu stebėti kaip tobulėju ir einu koja kojon su sėkme.

*Susitikimuose su treneriais, dažnas gali pasijausti kaip mokyklos suole. Kuomet supratau, jog kiekvieno susitikimo metu reikės atsakinėti į klausimus, pagalvojau, kad papuoliau, nes nežinau koks atsakymas yra teisingas. Taigi, mielieji! Kad ir kokį atsakymą pažymėsite - jis bus teisingas. ONBO neturi neteisingų atsakymų. Žymėkite tai, kaip jums atrodo geriausiai ir tinkamiausiai, nes kitu atveju jūs meluosite sau, ko pasekoje, gausite netikslius rezultatus ir negalėsite tobulėti. Taip, kartais atrodys, jog teisingų atsakymų nėra, ir man taip buvo. Kartais atrodo, jog tinkamo pasirinkimo nėra, tačiau aš klydau, nenoriu, kad klystumėt ir jūs - pasirinkimas yra, tereikia šiek tiek pagalvoti.

*ONBO - kaip mokykla. Ateini, gauni temą, atlieki užduotis, namų darbams apie viską apmąstai ir taip ištisai 30 dienų. Tad nepamirškit iš jos išspausti viską. Mokykloje dažnai, net ir aš pati, mieliau kvailiodavom ir darydavom nesąmones, užuot išklausinėję mokytojų visko iki detalių. Nelabai kam buvo aktualu išgręžti mokytoją kaip šlapią skudurą ir sužinot visus atsakymus. Deja, tačiau paaugus supranti, kiek daug galėjai sužinoti, tačiau nedrįsai paklausti arba galvoje skraidė vėjai. Taigi, nepamirškit, jog ONBO yra būtent ta vieta, kuri pateikia visus atsakymus, įdomus straipsnius. Taip sakant, paima maisto, pakramto, įdeda jums į burną, o nuryti ir suvirškinti tai jau jūsų darbas.

Sėkmės tobulėjimo kelyje!

Labanakt,

Tautė.

Laimės pilnos kelnės ar tik klešnės?

Gyvenime išmokau džiaugtis kaip tas durnelis, kuris geležėlę rado ir jam nieko daugiau nereikia. Ar nuoširdu, ar ne - tai kitas klausimas... Tačiau laimė jau ne svetima mano rutinoje. Šypsotis, juoktis, mėgautis gyvenimu rekomenduoju visiems... Juk tiek nuostabių dalykų galime išmokti, patirti, pamatyti. Visur aplink mus tik patirtys! Visai nesvarbu ar jos geros, ar jos blogos - patirtys, kurios atneša į gyvenimą įvairių dalykų yra naudingos. Tai taip ir išeina, kad visos patirtys yra geros. Blogų patirčių nebūna!!! Jos egzistuoja mūsų tamsiausiuose protų skersgatviuose ir būtų tobula, jei niekas ten neužsuktų! Nejau niekada nepastebėjot, jog kartais diskusija perauga į konfliktus, kuriuose randame atsakymus? Tiesa, nemaloni patirtis, tačiau labai naudinga! Tad, šiam kartui, dalinuosi su jumis mintimis apie laimę ir patirtis...

Esu laiminga galėdama keliauti.

Kompanijoje ar šiaip, susibūrimuose dažniausiai užimu to linksmo žmogaus poziciją. Nesvarbu ar oras darganotas, ar kažko nuotaika subjurus - visada randu priežastį nusišypsot sau ir pralinksminti šalia esančius. Žinoma, ne visada pavyksta, bet ne visada ir norisi taip elgtis! BET!!! Kalbant apie patirtis... Jų turėjau pakankamai ir galėčiau, norėčiau turėti dar daugiau, jog dažniau atrasčiau tinkamus žodžius vietoj ir laiku, BET!!!!!!!! Tik dėl patirčių esu tokia, kokia esu. Tas nesustojantis laimės motoriukas yra puiki priežastis palikti visas negandas už nugaros ir eit pirmyn!

Bet iš kur pas mane tiek džiaugsmo?  Viskas labai paprasta! Esu jauna, praktiškai gyvenime nemačius NIEKO. Palyginus su kitais bendraamžiais, kurie Amerikoj spėjo pabūvoti, kiti savus verslus kuria - realiai aš neturiu nieko. Tačiau laimės vistiek nestokoju. Paslaptis paprasta. Turiu savo gyvenimą, esu jame užsikasus nuo kojų nagų galiukų iki blakstienų viršaus, kurios siekia antakius. Neturiu laiko pletkams ir kitų erezijų skleidimui. Aš tiesiog neturiu laiko būti paniurus draugų tarpe ir sėdėt susiraukus! Mano gyvenimas MAN per trumpas. Noriu pamatyti žalią žolę, krentančią iš ryto rasą, matyti kaip medžiai pakeičia lapus ir kad mama pasodino kieme naują gėlę prie kurios pakakojo laukinė katė. Noriu pastebėti kiekvieną smulkmeną, kurios dažnai nepastebime per savo skubėjimą! Žmonės taip yra įsitraukę į rutiną ir skuba, kad sustoja tik tada, kuomet nori prisidegti savo cigaretę! Absurdas. Visi skubame, lekiame, o kada pamatysime pasaulį kuriame gyvename? Žmones, su kuriais bendraujame? Mano laimės priežastis yra smulkmenos, kurias matau atmerktomis akimis.

Kas mane iš tiesų pažįsta dažnai juokiasi, kad patenku į absurdiškas situacijas, kuriose nei juoktis, nei verkt atrodo nenormalu, tačiau ką daryti? Atsistoti ir juoktis, bandyt išsukti užpakalį iš situacijos ir gyventi toliau! Gyvenimas per trumpas, jog visi būtume pilka masė. Be abejo, nekreipiant dėmesio į aplinkinius ir nebijodama ką jie pagalvos esu žmogus be proto ir be galvos...Iš esmės, galėčiau būti normali, tokia kaip visi, bet kam taip nuobodžiai gyventi???

Na ir pabaigai, grįžtu prie temos tikslo - kas man suteikia laimės. Smulkmenos - kad ir kaip bebūtų gaila, tai tėra tik abstrakti sąvoka išreikšti viskam dėl ko aš džiaugiuosi ir esu laiminga. Labiausiai laiminga jaučiuosi dėl laisvės pojūčio, dėl nepriklausomybės. Dėl šio dalyko turiu galimybę rinktis, keisti dalykus, keliauti, bendrauti, būti savimi... Esu laiminga dėl kitų laimės - nieko nėra geriau, nei matyti šypsenas žmonių veiduose. Labai mėgstu, kai žmonės šypsosi ne tik lūpomis, bet ir akimis. Jauku! Jaučiu laime, kuomet viskas sekasi ir einasi kaip per sviestą, deja, dažnai taip nebūna, dėl to džiaugiuosi vos tik į mano kiemą ateina šventė.

Aš randu begales priežasčių jaustis laiminga ir tai tikrai ne pabaiga! Bėgant laikui jų tik daugės, o laimės jausmas stiprės. Kažkada parašysiu straipsnį apie didesnę siekiamybę nei laimė. Tai dar neaukščiausias pilotažas, ką gali atrasti žmogus! Tačiau šiam kartui tiek, komentaruose pasidalinkit kas jus daro laimingais!

Labanakt,

Tautė.