Kuomet persikrausčiau į Škotiją ir palikau viską taip numylėtoje Lietuvoje, palikau ir dalelę savo juoko, džiaugsmo, namų jaukumo... Atrodė, jog visa tai palikau ir niekada negalėsiu to pasiimti. Buvau tokia liūdna ir viskuo nusivylusi, jog mano išdidumas ir amžina šypsena veide tiesiog neleido to pripažinti, neleido pasakyti garsiai, kad esu pats liūdniausias žmogus žemėje. Buvau tokia nusivylusi, jog nieko nenorėjau daryti, veikti... Vienintelis mano maršrutas, kurį naudodavau 5 dienas per savaitę būdavo namai - darbas, o po to darbas - namai... Kitas 2 dienas tiesiog miegodavau ir niekur nenorėdavau išeiti. Tiesiog nieko nemačiau, akys nuo nuovargio buvo ant tiek prisimerkusios, kad viskas ką matydavau tebuvo padavėjos darbas, skaudančios kojos ir amžinas nuovargis. Būdavo dienų, kuomet aš jau atsikeldavau pavargus. Būdavo įvairiausių rytų ir vakarų, dienų ir naktų. Buvo visko, tačiau dabar, po penkių mėnesių galiu sakyti, kad dabar aš OK'ei. Man prireikė penkių mėnesių atsibusti iš košmaro, kurį kūriausi pati, savo mintyse. Man prireikė labai daug laiko suprasti, kad galiu būti produktyvi, TEREIKIA TO NORĖTI, ir žinoma, gebėti planuoti savo laiką/veiksmus, stengtis net jeigu ir nepavyksta.
 |
| Tereikia NORĖTI ir dėti pastangas. Produktyvumas kojų neturi, jis pas tave neateis. |
Aš neturiu normalaus darbo grafiko, kuriame dirbčiau 8 val. per dieną, su viena pertraukėle ir visada laisvu savaitgaliu. Dirbu aptarnavimo srityje, kur klientas visada yra pirmoje vietoje. Kartais jis netgi aukščiau už pati Dievą (kas matė serialą "Babilonas" tikrai supras apie ką aš kalbu). Būna tokių situacijų, kad jie užsimano neįmanomų dalykų ir būna pikti, jeigu jų negauna. Tačiau kad ir kaip bebūtų - dauguma žmonių tikrai draugiškai ir geranoriškai nusiteikė. Grįžtant prie mano darbo valandų, jos tikrai labai įvairios. Kartais dirbu ilgai ir sunkiai, kartais trumpai.. Visada labai skirtingai, tačiau dirbu... Vienintelis dalykas, kas mano nuomone, labiausiai pakišo man koją - dienos, kuomet reikia dirbti su split'u (ilga, kelių valandų pertrauka).
Pirmais kartais tiesiog grįždavau namo ir krisdavau į lovą keturiom net nenusirengus uniformos. Būdavau ant tiek išsekus ir pavargus nuo kalbėjimo kita kalba, amžino vertimo mintyse, apie fizinį nuovargį net nenoriu kalbėti.. Taigi, kaip ir minėjau, pirmais kartais aš tiesiog grįždavau namo per split'ą ir griūdavau su uniforma miegoti.. Po savaitės pradėjau ją keisti pižama... Taigi, gerą mėnesį per split'us tiesiog eidavau miegoti. Po to su tais pačiais naktiniais pradėjau kepti sau beveik "gatavas" picas ir tik tada miegoti. Dar po kiek laiko išsikepdavau picą, išsimaudydavau ir pasnausdavau... Taigi, su kiekviena diena, tai ką veikdavau per split'ą keitėsi žingsnis po žingsnio...
Dabar, per savo split'ą susitvarkau namus, pasidarau valgyt, nueinu į dušą ir dar turiu laiko pavalgyti patogiai, įsitaisiusi ant sofutės prieš teliką. Taram param, sveiku protu suvokiu jog būtent tą gulėjimą prieš teliką ant sofutės galiu pakeisti laiku, kurį galiu skirti blog'ui ir jo rašymui, kurio taip pasiilgau. Vargais negalais, po šokios tokios įžangos galiu jums papasakoti kaip pradėjau mąstyti, jog per split'ą noriu nuveikti vis daugiau ir daugiau, nes nebenoriu švaistyti savo BRANGAUS laiko visiškiems niekams.
TRUMPAI IR DRŪTAI!
Vieną kartą tiesiog savęs paklausiau: Kaip galima išnaudoti split'ą naudingai? Kaip nešvaistyti laiko?
- Per split'ą galima pasidaryti valgyti;
- Per split'ą galima susitvarkyti namus;
- Per split'ą galima paskaityti knygą;
- Per split'ą galima nueiti į dušą;
- Per split'ą galima pasivaikščioti gryname ore;
- Per split'ą galima susiplanuoti rytojų/laisvas dienas;
- Per split'ą galima parašyti straipsnį;
- Per split'ą galima pasnausti.....
Kitas klausimas, kuris toptelėjo į galvą: Kaip tapti produktyvesne?
- Planuoti laiką labiau;
- Laikytis plano dažniau;
- Išspausti iš savęs paskutines sultis, nes po galais esu jauna ir velniškai tingi!
Po to sekė dar vienas klausimas: Ką darau, kad tapčiau produktyvesnė?
- Nieko. Einu pamiegot.
Tada toptelėjo mintis: "Turiu pakankamai laiko, tačiau neturiu noro kažką daryti. Aš per daug tingiu!"
Uhh... Mielieji mano, kai paklausiau savęs, kaip kovoti su tingumu, supratau tik vieną! Nereikia leisti malonumams atsidurti pirmoje vietoje. Jeigu norim nučiuožti žiemą nuo kalno su rogutėmis ir patirti tuos kutuliukus pilve, pirmiausia reikia į tą kalną užkopti ir dar rogutes paskui save temptis, o tik tada aplanko visi malonūs potyriai nuo jo besileidžiant...
Mano patarimai:
- Formuok įpročius... Kiekvieną dienelę vis daugiau ir daugiau iš savęs reikalaudama(s) susikurk geresnį rytojų.
- Nepamiršk užsirašyti ko tu nori, ką tu darai ir kaip tau sekasi... Labai smagu stebėti savo progresą! Arba regresą...
- Svarbiausia - viską apibrėžk laike... Jei tau tai labai sunku padaryti, pasinaudok S.M.A.R.T. metodu! Net neabejoju, jog jis tau padės užkopti į produktyvumo viršūnę!
PABAIGAI...
Paklausk savęs šių klausimų... Suprantu... Galbūt tu neturi split'o, bet tikriausiai turi laisvo laiko, tačiau nežinai kaip jį išnaudoti naudingai. Aš sau įrodžiau, kad galiu daugiau, nes esu daugiau negu miegas, tingesys ir liūdesys. Jei aš pradėjau spausti save ir reikalauti vis daugiau ir daugiau, kodėl tu negali? Jaučiuosi laiminga kiekvieną dieną eidama miegoti, nes žinau, kad šiandien nuveikiau kažką produktyvaus! Juk darau tai TIK dėl savęs... Patikėk manim, geras jausmas!
Labanakt,
Tautė.
Komentarų nėra