Didenybė komfortas

Žinot tą frazę "gyveni ir vartaisi kaip inkstas taukuose"? Tai va, šiandien, būtent apie tai ir pakalbėsim. Jei nežinot kas čia per frazė ir ką ji reiškia, palikit komentarą apačioje - išsiaiškinsim!

"Kada nors šalies žmonės yra apakinti ir apmulkinti komforto, nes jie atidėlioja savo gyvenimą, sėkmę, laimę, svajones ir viską kas nuostabiausia pasilieka kitam kartui, net nežinodami ar jis ateis!"

Žinot... Remiantis istorija, viskas labai paprasta... Kažkas atrado Ameriką, kažkas suprato, kad Žemė yra apvali, kažkas sugalvojo prekybos verslus... Pas kažką atgijo fantazija ir sukūrė Piterį Peną iš Niekados šalies... O 1997 m. gimiau aš... Ir sugalvojau vietą, kurią pavadinau "Kada nors šalis". Šioje šalyje žmonės yra "laaaaabai laimingi", visada vaikščioja prisotinti didenybės komforto, nes tiesiog tingi kažką daryti... Būnant Kada nors šalyje įsitikinau, kad dėl tinginių vyksta didžiausias progresas pasaulyje. Būtent dėl tinginių, mokslininkai išrado televizoriaus pultelius, jog nereikėtų judinti užpakaliukų, telefonus, kad nereikėtų eiti iki kaimynų ir begales kitų naudingų ir reikalingų daikčiukų šiuolaikinėje visuomenėje. Žinoma, progresas neįtikėtinas ir nuostabus, ačiū žmonėms, kurie prisidėjo prie technologijos raidos, nes tik dėl jų dabar turime ką turime... Tačiau yra vienas didelis BET... Juk jie tai nesėdėjo Kada nors šalyje... Tiesiog atvažiavo, pristatė produktą ir išvažiavo kurti geresnio rytojaus ne kam kitam, kaip tik sau! Būtent Kada nors šalyje žmonės labai mėgsta žodį "rytoj". Jis yra taip mylimas ir vartojamas, kad šios šalies žmonės nebeturi problemų, nes šis žodis jas išsprendžia!!! Kada nors šalies žmonės yra apakinti ir apmulkinti komforto, nes jie atidėlioja savo gyvenimą, sėkmę, laimę, svajones ir viską kas nuostabiausia pasilieka kitam kartui, net nežinodami ar jis ateis! 

Suprantat? 

Neleiskit komfortui kontroliuoti savo gyvenimo, nes tokiu būdu nuostabiausius momentus praleisit pro akis gyvendami būtent Kada nors šalyje... Ši šalis tarsi didelės kapinės, kuriose mirė milijonai žmonių talentų, vilčių, idėjų, svajonių. Čia ramiai ilsisi planai, tikslai ir siekiai. Čia žmonės atsipalaidavę ir nesirūpina dėl rytojaus, nes jie yra Kada nors šalies piliečiai su magišku žodžiu "rytoj". Čia ištisus metus tęsiasi Vėlinės, nes gyvi žmonės jau laidoja savo asmenybės.

Pagaunat?

Dabar galbūt tai tik tušti žodžiai, kuriuos skaitot, nes tikriausiai neturit ką veikt ir velniai žino kaip atsidūrėt mano tinklaraštyje, bet patikėkit manim... Šiose blevyzgose yra tiesos. Man reikėjo natūralaus šoko, dėl kurio apmąstymai tęsėsi iki pat šios dienos. Turėjau kelionę į Islandiją, čia patyriau natūralų šoką. Nebuvo jokio komforto, jokių pataikavimų, tik ilga, varginanti kelionė tyrinėjant šios šalies gamtą... Tai buvo natūralus šokas, kuris privertė atsibusti. Budinausi ilgai, tačiau štai, supratau, kad visą gyvenimą nebūsiu tas inkstas taukuose, turėjau palikti Kada nors šalį sau už nugaros ir judėti pirmyn. Turėjau atsisveikinti su žodžiu "rytoj" ir pasakyti sau "dabar. šiandien." Ohhh, kiek kovojau su savim, tačiau man pavyko, vis dar einu link tų didelių vartų, kuriuos praėjus visai paliksiu Kada nors šalį, tačiau pirmus žingsnius jau padėjau ir kuo toliau einu, tuo spalvos ryškesnės, tuo viskas geriau ir gražiau.

O kaip tu? Dažnas svečias čia ar gyventojas?

Išeik iš Kada nors šalies. Palikim šią vietą tuščią ir apleistą.

Labanakt,
Tautė.