20 faktų apie mane - kas aš per paukštis?

Asmeniškai man, labai sunku prisistatyti. Juk pažinimo procesas yra beprotiškai ilgas... Kartais neužtenka ir viso gyvenimo, jog galėtum kažką pažinti. Blogo skiltyje "Kas aš? O kas tu?" prisistačiau kaip nepaliaujanti svajoti princesė. Tačiau kaip ir minėjau - esu paprastas mirtingasis ir į mane kreipiasi Vytautės vardu... Na, draugams jis neegzistuoja arba Vy, arba Vycka, kartais Vyciokas. Apie šiuos 20 faktų galiu pasakyti tik tiek, kad galbūt jie padės jums lengviau pažinti mane, suprasti kas rašo šį blogą ir dėsto savo paikas mintis, kiti faktai tebus tik užpildas trūkstamam skaičiui. Taigi, smagaus skaitymo.

#Vytautė_nemėgsta_kačių.

1. Labai mėgstu pokyčius, ekstremalius ar ne - jūs man pasakykit, tačiau išvaizdą keisti galiu kiekvieną dieną. Pradedant įvairiomis detalėmis ir baigiant ilgalaikiais plaukų dažymais. Galiu kiekvieną mėnesį vaikščiot su skirtingais plaukų atspalviais ar net spalvomis ir nė nesivarginti, jog mano plaukai neatrodo reprezentatyviai. Jie nėra tobuli, tik apšepus dažoma krūvelė ant galvos, kuri man padeda atsigauti, kuomet pokyčių norisi labiausiai. Taip pat mėgstu įvairius derinius ar makiažus. Kartais būna lyg mergaitė 80's laikų, o kartais 2018 - ųjų metų mergina skubanti į susirinkimą. Ehh, nuotaikų svyravimai keičia ir išvaizdą, bei spalvas.

2. Ne gana to, kad vaikščiojau po Lenkiją su princesės karūna... Tai dar ir užmigau... Kalbant apie miegą, galiu užmigt visur ir visada, o gėdingiausia šioj istorijoj tai, kad miegu išsižiojus. 

3. Pirmasis augintinis mano gyvenime atsirado, kuomet sulaukiau 20 metų... Nesakau, kad tėvai buvo griežti, tiesiog namuose visiems užteko ir manęs, tad gyvenom be gyvūnėlių. To pasekoje, kartu su Kastyčiu įsigijom Miciuką (jūrų kiaulytę) ir po kiek laiko, atkeliavo dar vienas Miciukas (Ponas Micius) ir taip, tai yra kita jūrų kiaulytė. 

4. Visada esu tas žmogus, kuris atsiranda ne tinkamoj vietoj ir ne tinkamu laiku. Dažniausiai papuolu į tokias situacijas, kad Dieve Dieve...

5. Vienintelis gimtadienis, kurį atšvenčiau pačioj nuostabiausioj kompanijoj tai buvo 20 ir jo tema buvo pležas... Rugsėjo pradžioj... Nors ir oras buvo užsakytas, tačiau aš pasirinkau būti pležininke su juodais apdarais, haha.  

6. Nieko prieš kates neturiu, tačiau tai pats nemaloniausias augintinis mano atžvilgiu. Viskas paprasta, jos nemėgsta manęs, aš nemėgstu jų ir visi laimingai gyvena.

7. Mano galva kaip idėjų fabrikas. Mąstau tol, kol kažką išmastau. Sąmonė ar ne - čia kitas klausimas, tačiau kažką padaryti pačiai, nei nusipirkti yra kur kas įdomiau. Tad dovanų idėjas, dovanos pateikimo idėjas, papuošalus, aksesuarus ir daugelį kitų dalykų mėgstu padaryti pati. Ypač, jei tai reikalauja kruopštaus planavimo - ohh yes...

8. Kadangi pagal charakterio tipą esu aktyvistė (ENFP) - mėgstu išmąstyti taip, jog visi dalykai gyvenime vienaip ar kitaip būtų susiję. Man rūpi kitų žmonių motyvai, dažnai ten kur jos nėra - ieškau prasmės. Kita vertus, visam šitam reikalui turi būti atsvara - tad mintis, jog esu per mažai originali ir spontaniška neduoda man ramybės.

9. Kalbant apie charakterį - man labai svarbi laisvė... YPAČ pasirinkimo. Negaliu pakęsti, kuomet kažkas nori, jog šokčiau pagal kitą dūdelę ir kišasi į mano spalvotą, mažą, pasaulėlį. Mėgstu pasikliauti nuojauta ir emocijomis, priimant sprendimus tai labai svarbūs ir taip pat labai nepagrįsti (haha) dalykai. Tačiau aš tokia esu - galiu ir kalnus nuverst, jei tik niekas neapkarpys mano laisvės.

Skanus princesės miegas.

10. Dažnai galvoju, jog esu ambivertė (50% ekstravertas, 50% intravertas). Taip jau atsitinka, kad patekus tarp savo rato žmonių, galiu kalbėt iki negalėjimo - liežuvis iki kelių nukaręs, akys plačios, kalbos iki ryto. Tačiau įmeskit mane į visai svetimą ir nepažįstamą grupę - sėdėsiu, tylėsiu, analizuosiu, klausysiu, galbūt kažką pasakysiu, bet dažniau bus taip, jog susilaikysiu nuo tauškėjimo. 

11. Žinot tą frazė "būti ar nebūti?"? Tai va, aš esu tas varganas žmogelis, kuris amžinai savęs klausinėja... Ir ne tik - būti ar nebūti? Tačiau visko - kodėl taip atsitiko? kodėl pokalbis pakrypo tokia linkme? Kaip galėjau tai pakeisti? Ir t.t.... ir t.t... Tokie klausimai yra labai didelė mano silpnybė, kurios niekaip nepavyksta paversti stiprybe. Ant tiek ieškau bezdynėj smegenų, kad net nematau, jog nuo tos situacijos yra praėję keleri metai.

12. Niekada nepasimokau iš klaidų. Tai tiesiog tobulas sakinys apibūdinantis visas situacijas į kurias patenku tik dėl to, kad vis nepasimokau. Apie mokymąsi iš svetimų klaidų net nekalbu - nelaikau to vertinga informacija... Juk man, gležnai šio pasaulio būtybei, reikia viską ant savo kailio patirti... Na, bent jau kelis kartus...

13. Nerealiausia veikla žiemą, tai yra kojinių mezgimas. Taip, man 20 metų... ir aš mezgu kojines žiemos vakarais...

14. Labai mėgstu vaikus, manau, jog tai yra patys idealiausi ir nuoširdžiausi mokytojai. Iš jų mažyčių ir smulkmeniškų išgyvenimų galime pasisemti labai daug patirties, svarbiausia viską tinkamai interpretuoti ir neatimti iš vaikų jų vaikystės.

15. Šypsojausi, kuomet turėjau kreivus dantis. Šypsojausi, kai burną puošė nerūdijantis plienas. Šypsausi ir dabar - kuomet kvepia mėta ir dantukai gražūs.

16. Niekada nemokėjau matematikos. Skaičiai - juos sunkiau suprasti už tamsiąją materiją ir kitus mokslinius dalykus. Tačiau, tai jog nesusidraugavau su skaičiais, dar nereiškia, jog neišmanau gyvenimo.

Nuotaikos iš 20 - to gimtadienio.

17. Turiu labai prastą atmintį. Vargšai mano draugai, nes jie yra būtent tie žmonės, kurie atklauso tą pačią istoriją nežinau kelintą kartą, o aš ją pasakoju, taip lyg pasakočiau pirmąkart. 

18. Galiu pasidžiaugti savo kolekcija. Kolekcionuoju batų raištelius. Turiu ir šviečiančius ir paprastus, tačiau labiausiai mėgstu nešioti juos poromis su skirtingom spalvoms. Pvz.: vienam bate raištelis oranžinis, kitam - mėlynas.

19. Mėgstu įsitraukti į įvairias veiklas. Jei neturiu ką veikti - ne bėda, tuoj sugalvoju sau darbų, kad tik nesėdėt mirties taške.

20. Kurį laiką buvau vegetarė... Net sesė kepė žuvies kepsnius, kad turėčiau ir aš maisto pasirinkimo, tačiau per vienas Kalėdas taip užsimaniau mėsos, jog uosčiau vyniotinį.... ir jo atsikandau..... Eh, tada prisivalgiau, o tada buvo labai bloga ir nesupratau kas darosi. Va po tų Kalėdų ir baigėsi mano vegetarizmai.

Labanakt, 

Tautė.

Mano mėgstamiausia citata ir vaikystės perliukai

Ši tema ne iš lengvųjų... Aš tai žinau, o kaip paaiškinti tiems, kurie nežino? Na, kažkaip reik pradėt ir geriausia būtų nuo pradžių. Šiandien mano straipsnio pradžia, kaip ir gyvenimo pradžia - maža, trapi, gležna... Tai mano vaikystė, aplenkus visas negandas ir blogus išgyvenimus, prisimenu ją pilną knygų, žaislų ir animacijos... Na, o animacija tuometiniu laiku buvo ne tik Simpsonai ar Kempiniukas plačekelnis. Mano laimei, turėjau sesę, kuri rodydavo rusiškus filmukus: Lolo ir Pepe, Na palauk, Mikė Pūkuotuką, Boliką ir Lioliką ir visa kita senoji animacija. Tai čia viskas ir prasidėjo, "prisišaudžiau" per tuos filmukus tiek auksinių frazių ir perliukų, kad vaikystėj fantazijos netrūko, o viena citata svarbi iki pat dabar.

Patekau į bėda, o dabar tai "žopa"

Manau, jog daugelis vaikystėj praeina tą etapą, kai kažką prisidirba ir jei tėvai sužinos, bus riesta... Visi bando užpakalį sveiką išnešt skirtingais būdais... Na, o aš, gudruolė filmukų prisižiūrėjus... "Nėra padėties, be išeities". Numečiau mamos brangų lygintuvą ir tikrai dėl visiškai nesuprantamų ir tikrai nepaaiškinamų priežasčių iš jo bėga vanduo... O ne... Ką daryti?? Vytaute, mąstyk mąstyk... Juk nėra padėties, be išeities... Ir taip kiekvieną mielą kartą, kai mano ilgapirštės rankos padarydavo kokią nors nesąmonė arba dar geriau "škadą". Na ir žinoma, išeitis visada būdavo - slėpt įkalčius ir nešt užpakalį kuo greičiau iš nusikaltimo vietos.

Ačiū, Mama, jog nepykai dėl mano išradingumo

Vėliau, kuomet paaugau ir filmukai jau buvo "tikras vaikų žaidimas", o aš buvau jau "visa merga" 12 metų... Tai kažkaip reikėjo sugalvot pretekstą, jog mama išleistų. Nepasakyčiau, jog tėvai buvo itin griežti, tačiau gyvenant jų namuose buvo ir jų taisyklės, kurias reikėjo paisyti. To pasekoje, pradėjau perdėtai žaisti pagal Mamos sukurtas taisykles. Kuomet ji neišleisdavo manęs, atsiversdavau Naująjį Testamentą ir ieškodavau genialių frazių. Mano mama užkietėjus tikinčioji... Ir jei ateina vaikas, su šventa knyga rankoj ir cituodamas ją, prašo, kad išleistų eit pas drauges... Mamos širdis suminkštėja. Taigi, išvados - išradingumas pranoko net pačią mane. "Prašykite, ir jums bus duota; ieškokite, ir rasite; belskite, ir jums bus atidaryta. Kiekvienas, kas prašo, gauna, kas ieško, randa, ir beldžiančiam atidaroma." Lk 11, 5 - 13 Ši frazė ne vienerius metus buvo perliuku minkštinančiu Mamos širdį, bet ir tiesiu keliu į pirmuosius vakarėlius. Ir vis tik, tikrai ačiū, jog nepykai dėl mano nesąmonių, o tai buvo puiki priežastis pasijuokti iš manęs.

Mikės Pūkuotuko logika

Ši frazė iki šios dienos man širdelę virpina. Kažkada Mikė, per savo medaus troškimus pakilo į dangų su balionėliu... Na ir ką, pažiūrėjo jis į Knysliuką... Atsiduso ir pasakė: "Iš aukščiau viskas atrodo kitaip." Ir patikėkit manim, jis buvo 100% teisus. Kartais atsiduriam tokioj situacijoj, kad gali kaip vilkas kaukt ir niekas nepadės, niekas už "karšėnės" nepaims ir neištrauks iš tam tikros situacijos... Kuo labiau bėdos puola, tuo žemiau mes lenkiamės ir linkstam prie žemės tokiu būdu patys sau susimažindami regos lauką. Normalu? Ne. Mikė gerai sakė - iš aukščiau viskas atrodo kitaip. Pakelk galvą, pažvelk ką matai aplinkui, pamatysi situaciją iš daug skirtingų pusių, atrasi sprendimą, ateis mintis, kažkas kažkaip kažkur nutiks ir žinosi atsakymą... Tik svarbiausia nepamiršti žiūrėti į viską iš aukščiau. Atsiveria visai kitas vaizdas.

"Taigi judu pasiėmėte žydrąjį balionėlį. O tu dar pasiėmei šautuvėlį - dėl viso pikto, kaip esi įpratęs. Tada Pūkuotukas nuėjo į vieną jam žinomą purvyną ir ėmė ten baisiausiai voliotis, kol visai pajuodo. Kai balionėlis buvo gerai pripūstas ir pasidarė didelis didelis, judu su Pūkuotuku paėmėte jį už virvelės, o paskui tu staiga ją paleidai, ir meškiukas grakščiai pakilo į dangų ir pakibo jame - sulig medžio viršūne ir maždaug per šešis metrus nuo jos.

- Valio! - šūktelėjai tu. 

- Juk iš tiesų stebuklinga?- iš aukštybių suriko Mikė Pūkuotukas.- Į ką aš panašus? 

O tu jam atsakei: 

- Panašus į pakibusį po balionėliu meškiuką. 

- O ne,- susirūpinęs paklausė Pūkuotukas,- o ne į mažą juodą debesėlį žydrame danguje? 

- Nė kiek. 

- Matai, iš viršaus viskas gali atrodyti kitaip. Be to, kaip jau sakiau, bičių nesupaisysi."

Daugiau Mikės Pūkuotuko galite paskaityti čia.

Labanakt,

Tautė.

Bandau rusišką Irano chna priemonę

Šeštadienio rytą pro tankias užuolaidas skverbėsi Saulės spinduliukai ir budino dar vienai, nuostabiai dienai. Išsiritus iš lovos greit susiruošiau į lauką, augintiniams parnešti šviežios žolytės su rasos lašiukais, niom niom. Užsikaisti arbatos sau, niam niam. Ir pasidaryti kaukę veidukui, jog būčiau graži mergaitė.

Veido kaukė

Iš tiesų, nežinau ar čia veidui, ar čia kūnui, ar čia plaukams, ar čia viskas viename. Pasakysiu paprastai. Visas šitas telpa į vieną nuostabų žodį, kuris sukūrė mano bloge naują skiltį - eksperimentas. Iš esmės, šitą "kaukę" atidavė draugė, išvis sakydama, jog su ja dažydavo plaukus jos mama! Atrodo absurdas, bet man, smalsuolei Vytautei, tikrai niekas nepaaiškins, ką daryt ir ko ne... Taigi, viskas labai logiška, jei parašyta instrukcijose, jog galima naudoti ir ant veido - naudojam, kodėl gi ne?

Kol išbandžiau kaukę - pažaliavau iki maikutės spalvos. 

Pirmiausia, tai pažiūrėjau galiojimą datą, kad kokiais raupsais ar kitais, neaiškiais dariniais, veidas nepasipuoštų - viskas tvarkoj. Tuomet, labai svarbu instrukcijos, taigi perskaičiau ir jas: "Natūrali bespalvė Irano chna priemonė plaukų stiprinimui, 25g. Gerina plaukų struktūrą, stiprina šaknis, plaukus, maitina plaukų svogūnėlius, pasižymi valančiomis savybėmis. Naudojant bespalvę chna plaukai tampa purūs ir ryškūs. Taip pat bespalvė chna yra efektyvi fito priemonė kūnui. Paruošimo būdas: 25 - 100 g chnos (priklausomai nuo norimo kiekio) užpilti ne žemesnės, nei 80 laipsnių temperatūros vandeniu ir maišyti iki vientisos masės. Palaukti kol atauš ir naudoti. 1) plaukų stiprinimui: tepti ant sausų plaukų per visą jų ilgį, palaikyti 15 - 30 min., nuskalaukite šiltu vandeniu; 2) veido odai: masę tepti ant veido odos, vengti vietos aplink akis. Po 10 - 15 min. nuplauti vandeniu. 3) rankų odai: masę tepti ant rankų odos. po 15 - 20 min. nuplauti vandeniu. 4) kūnui: keletą pakelių priemonės išmišyti pripildytoje vandens vonioje. Efektyviau paruoštą chną masę užtepti ant kūno odos ir palaikyti 15 - 20 min., po to nuplauti vandeniu." 

Na, instrukcijos kokybe ir didele viltimi nekvepėjo, bet iš kvailo smalsumo tikrai norėjosi išbandyti. 

Pasidariau tą kaukės "makliofkę" naudojantis instrukcijomis ir laukdama kol pravės, nusiploviau veidą, kad jis būtų kuo švariausias. Patikėkit, kvapelis iš pirmo karto nepatiko... Toks jausmas lyg būčiau tvarte prie riestauodegių paršiukų stovėjus, o maniškis sakė, kad kvepia kava... Tad, kas per kvapas - tikriausiai visiems skirtingas, bet jei taip tiksliai, tai būtų kvapas, lyg riestauodegis paršiukas gertų kavą šeštadienio rytą. Na ką, užsitepiau ir laukiau 15 minučių... 

<<< Tik užsidėjus veido kaukę. >>> Po 15 min. ploniau užteptose vietose pradėjo kaukė džiūti.

15 minučių su keistu kvapu ant veido neprailgo. Pasidariau šiokių tokių darbelių, tačiau patys pojūčiai užsidėjus kaukę, visai nustebino, nors iš jos nieko nesitikėjau. Iš pradžių traukė veidą, normalu, juk kaukė stengo ant jo. Šiek tiek vėliau, pradėjo maloniai šaldyti ir šaldė iki pat kaukės nuplovimo laiko. Tiesa, FUN FACT (lt. smagus faktas) ! Vieną akimirką labai nuoširdžiai pagalvojau: Dieve, jei šita kaukė stiprina plaukus ir jų svogūnėlius... Prašau, jog ji nesustiprintų mano veido plaukelių. Po to, kai nusiploviau kaukę rezultatas patiko, oda tapo glotni švelni, na žinot, kaip būna po kaukių. Ar rekomenduočiau kitam? Geras klausimas, bet kaip sakoma - dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, tad ačiū Rūtelės mamai!

Labanakt,

Tautė.

RPG forumai

Paskutinio forumo, kurį administravau logo, tačiau taip ir nepavyko jo paleisti į interneto platybes.

Nežinau ką darė kiti vaikai būdami 12, tačiau aš sėdėjau prilipus prie kompiuterio ekrano ir melavau, kad man 14... Tačiau apie viską reiktų pradėti nuo pradžių, tiesa? Na... Prieš gerus 8 metus, buvau kompiuterio maniakė ir viskas dėl to, jog mano bičiulė užrodė kokias galimybes turi internetas ir kaip jis gali tapti bene numeriu vienas gyvenime. Nebuvau atsiskyrus, turėjau ir realių draugų, tačiau virtualus gyvenimas leido pasijusti kuo tik nori, nežinau kaip išsireikšti, bet pasistengsiu gražiai - rašymas mane išlaisvino ir galėjau daryti ką noriu, kaip noriu ir žinoma kur noriu... Būdama 12 metų... Net negaliu patikėt, kad garbanoti antakiai šluostė dulkes nuo kompiuterio ekrano, kol mama bandė perprasti mano dievinamus forumus. Taigi, šiame straipsnyje noriu pasidalinti su jumis, ko geriausia nuostabiausia ir linksmiausia vaikiška/paaugliška patirtimi ir parodyti, kuo užsiiminėjau aš, kuomet buvau maža.

Mano istorija

Labai puikiai pamenu, jog tai buvo Kalėdos... Nuostabi šventė, kurios metu įvyksta stebuklai, haha. Kažkokiu būdu (tiesą sakant, kokiu, jau nepamenu), mano draugė įsitraukė į forumų veiklą. Kadangi buvome iš ties geros bičiulės, logiška, kad buvau apšviesta ir aš. Dėl šios priežasties žinojau, kas tas forumas, kaip jis veikia ir kaip juo naudotis. Nors tiesą sakant, iš pradžių grybą pjovau, haha. Kadangi plius - minus visos mergicos turi prasirgti kažkokia tai fanizmo liga, ne išeitis ir aš, labai mėgau žiūrėti The Vampire Diaries (TVD) (lt. Vampyrų dienoraščiai / VD) serialą. Taip pat "ant bangos" buvo ir Saulėlydžio sagos filmai.. Tad pagal visas šitas populiarumo tendencijas buvo kuriami ir forumai. Supratus kaip jie veikia, pradėjau vis labiau tapti priklausoma nuo jų, praleisdavau begales laiko prie kompiuterio, o atostogų metu išvis - bardakas. Visi aktyvūs, forumas gyvuoja, visi rašo pranešimus iki paryčių. Vėliau pradėjau domėtis kaip tie forumai yra kuriami, tad pati turėjau sukūrus keletą, tokiu būdu išmokau naudotis Adobe Photoshop programa, ko tiesiog reikėjo forumų kūrimui ir gražiam dizainui. Per visus forumus susiradau ir pažįstamų. Su kai kuriom kartais susirašom ir dabar, o kai kurių mergužėlių nuotraukas palaikinu instagrame.

Kas tie forumai?

Tai RPG (role play game (lt. rolių žaidimas) forumo pavidalo platforma internete, kuriame prisidengiant tam tikromis garsenybėmis, gali vaidinti ir pakreipti situacijas įvairiomis tėkmėmis. Sunku suprasti, patikėkit, sunku ir paaiškinti. Taigi, bandau dar kartelį. 

Forumai yra skirstomi į tam tikras kategorijas, pvz.: starsai (dažniausiai ten registruojasi ne savo vardu, o kažkokios tai žvaigždės (aktoriai, dainininkai, kiti žinomi žmonės). Nesvarbu ar tai moterys ar tai vyrai, ten gali būti bet koks personažas. teminiai (dažniausiai jie remiasi kažkokia tai priešistore. Ją galima sugalvoti forumo adminams ir pateikti lankytojams, taip pat, ją galima paimti iš filmų ar serialų, kaip pvz.: TVD ar kitų žinomų istorijų). meniniai (ten registruojasi slapyvardžiais arba vardais siekiant parodyti savo darbus, pasisemti idėjų iš kitų ar kažko kito išmokti). diskusiniai (ko gero šie forumai yra labiausiai žinomi visame pasaulyje ir priimtiniausi, super mamytės ir kiti forumai - atsakymas į visus klausimus.) Na, iš esmės, manau, kad jų yra tikrai daugiau nei aš išvardinau, tačiau surašiau tuos, kuriuos žinojau ir kuriuose, pati buvau/esu.

Dažniausiai aš registruodavausi į starsus ir teminius forumus, mėgdavau savo vaidinamus personažus paversti kažkokiais juokdariais ar situacijas pasukti linksmesne linkme. Kaip tai padaryti? Viskas labai paprasta. Visas formas suskirstytas į kategorijas, šios turi savas temas, kuriose gali rašyti pranešimus... Pvz.: Kategorija vadinasi - RPG, ji turi temą - MIESTAS, ta tema turi kitą temą - KAVINĖ ir tenai nuėjus galima rašyti postą: "Tądien Blakė buvo tokia prislėgta, jog nusprendė pabūti vienumoje ir atsigerti skanios kavos. Kone skaniausios visame mieste, nes kiekvieną kartą einant šia gatve ji neaplenkdavo kavinukės. Priėjusi prie baro ji užsisakė skaniosios latė ir žiūrėdama per langą matė kaip vėjas žaidžia su praeivių plaukais. Nors oras iš tiesų buvo nepavydėtinas, tačiau tai neatbaidė kavinės klientų ir vietinių žmogučių vaikštinėjančių gatvėmis. Dėmesį nukreipė skambantis varpelis prie durų. Jis visada suskamba, kuomet kažkas užeina vidun. Pamačius kas ten, Blakės lūpų kampučiai šiek tiek pakilo viršun....." Ir tada į tokį postą atrašo kitas žmogus, su kuriuo buvai susitaręs susitikti... Jis atrašo, tada tu atrašai... Ir t.t. iki kol neišsiskirstot... Dažniausiai būdavo rašoma III asmeniu ir žvelgiama į savo personažą iš šono. Taip pat nebuvo atsisakoma jo vardo ir dar vienas kabliukas - rašydama Blakė, minty turėjau Blake Lively, aktorę, kuri buvo pakankamai populiarus personažas mano laikais. Iš esmės tai tik dalis RPG dalykėlių, taip visi ir bendraudavom, kitaip sakant - rpg'indavom. Kita vertus, buvo sukurtos spec. temos bendrauti forumo nariams, žaisti įvairiems žaidimams. Nebuvo vengta ir skype bendrų chatų ar kitų socialinių tinklų siekiant susibendrauti su nepažystamais. 

Iš tiesų niekada nepagalvojau, kad anapus laido, gali būti blogas žmogutis... Viskas prasidėjo kai man buvo plius - minus 12 metų, forumo taisyklės reikalavo, kad man būtų 14, tačiau linksmiausia viso to dalis, kad dažniausiai visi nariai ir buvo bendraamžiai. Haha. Tad pergyventi nebuvo dėl ko, adresų neatskleisdavom, o realybėj irgi ne su visais susitikus buvau.

Viskas zaprasta - tik reikia suprasti kokie forumai būna ir kaip jie veikia. Po to tai patampa tikra manija. Tačiau viskas baigiasi, kuomet pradedi suprasti, jog galbūt esi per didelis tokiai veiklai... Tada po metų bandai vėl prisijungti prie forumų, tačiau nebūni aktyvus... Anketą ištriną ir taip ratu... Na, dabar jau net nenutuokiu, koks kontentas ir visos taisyklės galioja forumuose, tačiau tebežinau keletą išlikusių, todėl pasidalinsiu būtinai jais ir su jumis, jog galėtumėte pasižiūrėti dėl ko čia kilo visas pamišimas.

forumas Saulėlydžio tema

forumas Hario Poterio tema

forumas, kurio priešistorę sukūrė Admin

ankščiau tai buvo starsas, tačiau dabar atrodo toks pasikeitęs ir išgražėjęs, kad net nebe suprantu ar ten starsas ar jau teminis forumas

Leiskit man žinoti komentaruose ar jūs kada nors priklausėt RPG forumams, būtų įdomu sužinoti.

Labanakt,

Tautė.