Žmonės norėjo pasiekti Dievą, dėl to apsigyveno Gran Kanarijoje!

Atrodo, jog vakar pro mano odą skverbėsi šilti saulutės spinduliai, tačiau dabar, sugrįžus į realybę ir susisukus į šiltą apklotą, dalinuosi įspūdžiais iš Gran Kanarijos!

"Mes pamatėm amžino pavasario sala!"

-Kastytis.

Dažniausiai "atostogos" su maniškiu nebūna panašios į atostogas... Jokio poilsio, tik amžinas skubėjimas, anksti keltis, vėlai eiti miegoti ir jokio laiko tinginystei... Tai net ne atostogos... Tai ekstremalios kelionės, kuriose poilsis neegzistuoja... Tačiau dabar, galiu drąsiai teigti, jog mes ATOSTOGAVOM!!! Praleidom nuostabų laiką, gėrėm nerealų vyną ir pažinom visai niekur neskubančią ir tikrąją to žodžio prasme - atsipalaidavusią kultūrą.

Linksmoji mašinytė

Pirmoji diena prasidėjo su lengvais nuotykiais, automobilių nuomos punkte! 

Planuojant šią kelionę, jau abu žinojom, jog norėsim turėti automobilį, tad Kastytis viską derino per Rentalcars.com Nuotoliniu būdu buvom pervedę 105 eurus su pilnu draudimu, 4 dienoms. Dokumentuose buvo minima, jog automobilį, kurį norėjome išsinuomoti, galima vairuoti nuo 21 metų, tačiau Gran Kanarijoj susidūrėme su keblumais. Kadangi pinigėliai už mūsų norimą automobilį jau buvo sumokėti pavedimu, mums tereikėjo ateiti, pasirašyti kelis dokumentus ir pasiėmus raktelius važiuoti į poilsį palikus visus rūpesčius antram plane, tačiau firmos Thrifty atstovas mums pasakojo, kad reikia sumokėti vėl viską iš naujo... Jog šioje šalyje galioja "jauno vairuotojo" įstatymas, ir reikia mašiną apdrausti dar vienu draudimu... Neišmanant jokių įstatymų ir norint kuo greičiau pasinerti į atostogas, sumokėjom papildomai 168 eurus ir gavom automobilio raktelius... Nuėję į stovėjimo aikštelę tikėjomės pamatyti Hyundai automobilį, tačiau viskas ką gavom tai buvo mažytis, mažulytis Fiat... Tikrai neturėjom nei laiko, nei noro ginčytis, svarbiausia, kad gavom automobilį, kuris mums suteikė tam tikrą laisvę ir leido pamatyti daugiau. Jeigu kam įdomu, po kelionės susisiekėm su rentalcars.com - pinigėlius, kuriuos sumokėjom velniai žino už ką, mums gražino ir atsiprašė už tokią situaciją.

Po visų šitų nutikimų, patraukėme link viešbučio. Šioms atostogoms buvom pasirinkę 3 žvaigždučių viešbutį Faycan, Las Palmas mieste. Viešbutis įrengtas prie pat vandenyno, tvarkinga aplinka, tačiau užkliuvo keli dalykėliai dėl kurių nenorėčiau grįžti:

Prašė, kad pozuočiau, tai teko kažką daryti...

• Automobilių stovėjimo aikštelė įrengta gerokai toliau nuo pačio viešbučio, kažkur miestelio centre, kur daug vienpusio eismo judėjimo... Tad pravažiavus vieną įvažiavimą, gali važinėtis dar 15 minučių vienpusiais keliais, iki tol kol bus kitas reikiamas įvažiavimas. Be to, už aikštelę reikėjo susimokėti patiems, į viešbučio kainą ji nebuvo įskaičiuota.
• Vos tik įėjus buvo švaru ir tvarkinga, bet gavom kambarį su vaizdu į baltą sieną. Tiesiog... Balta siena.
• Tai tik smulkmena, tačiau darbuotojai galėtų žiūrėti į tai rimčiau... Man nebuvo itin malonu rasti pusiau sunaudotus kūno losjonus, dušo želes ir šampūnus. Vienaip ar kitaip, šias priemones buvau pasiėmus iš namų, bet manau, jog tai yra individualus dalykas, kurio nelabai reikėtų taupyti, ypač kai naudoja skirtingi žmonės, nors viso to idėja ir yra - individualiam naudojimui.
• Pasigedau plaukų džiovintuvo... Tačiau registratūros darbuotojai kažkur iš už stalo tokį ištraukė. Patikėkit manim, šiek tiek jaučiausi nesaugiai jį naudodama, nes jis leido laaaabai įvairius garsus... 
• Turėjom mini virtuvę, tačiau iš jos naudos absoliutus nulis... Žinoma, kiekvieną dieną nestovėjau prie indų ir negaminau valgyti, tačiau toks paprastas dalykas kaip pjaustymo lentelė, peilis, ar didesni puodukai yra visai normalus dalykas... Juk būtent jų ir pasigedau.

Nepaisant šių smulkmenų, tikrai mėgavomės viešnage. Pusryčiai buvo nerealūs! Vis dar prisimenu tą duonelės ir sūrio skonį, tikras skanumynas. Stogas yra pritaikytas Saulės mėgėjams (pilna gultų su vaizdu į vandenyną). Darbuotojai labai draugiški, visuomet su šypsenom.

Tad... Pirmoji diena taip ir praslinko... Išėjome pasivaikščioti pakrante, grįžom per miestelį, atsipalaidavom,  pavakarieniavom ir nuėjom miegoti. 

Kita diena, atnešė kitus nuotykius... Pusryčiams užsidėjau suknelę, pasipuošiau didžiausia šypsena, buvau tokia laiminga, galėdama būti ten. BET! Po pusryčių užlipom ant stogo pažiūrėti, koks oras šiandien mums pranašaujamas... Tai šiek tiek sušalau, dangus buvo apsiniaukęs, prognozavo lietų... Grįžom į kambarį ir įšokau į šiltesnius rūbus... Tačiau tą akimirką, aš dar nežinojau, kokiai savižudybei ruošiuosi... 

Maspalomas paplūdimys

Važiavom į Maspalomas, kur norėjom pamatyti dykumą... Po ją pasivaikščioti, o taip! Mes ten ir pabuvojom, pasidžiaugėm saulės spinduliais, kurie taip spigino, kad net kepino! Buvo tokia karšta diena, kad visiškai neplanuotai nusprendėm pasidžiaugti vandeniu... Kol priėjom pležą, pagalvojom, kad patekom į nudistų pusę. Daugybė žmonių buvo tiesiog nuogi, atsipalaidavę ir laimingi... Tačiau maudėsi ne visi... Beje, kas jau kas, tačiau vanduo beprotiškai sūrus, skauda kiekvieną žaizdelę, kurią tik gali skaudėti, o tam tikros maudymuko detalės net surūdijo. Šiaip ar kitaip, kuriems patinka atostogas praleisti prie Baltijos jūros, nei vanduo, nei oras nebus jums kliūtis! Jaučiausi kaip Lietuvos pajūry, tik vanduo kur kas skaidresnis ir be abejo, sūresnis. 

Njeveso kalno viršūnėje.

Vėliau aplankėme aukščiausią kalną Gran Kanarijos saloje... Norėdama išmokti vakarykštę pamoką ir per daug neprisirengti, eilinį kartą nepataikiau su apranga... Tą dieną buvo šiek tiek vėsiau, ypač ant kalno viršūnės (+4 laipsniai), tačiau bevažiuojant serpantinais ir kylant vis aukščiau ir aukščiau, matėm ir žmonių namų, kurie gyvena tiesiog debesyje... Galbūt jie norėjo pasiekti Dievą, kad apsigyveno taip aukštai?

Bandamos krateris

Taigi užvažiavę į patį aukščiausią kalną, tikėjomės pamatyti kur kas daugiau... Tačiau gamta iškrėtė mums išdaigą ir po visų vingiuotų keliukų į 1 949 metrų aukštį atsidūrėme pačiame debesyje... Kadangi, pataikyti į gerą aprangą man nesisekė jau antrą dieną - nieko nuostabaus, jog nuotraukoje atrodau kaip varveklis... Labai viliuosi, jog ten būnant jums, Njeveso kalnas nebus paskendęs debesyse. Tiesa, tądien norėjome nuvažiuoti į Ruko uolas, tačiau dėl oro sąlygų - nieko nebūtume pamatę... Tad pasirinkom pamatyti Bandamos kraterį. Per daug nesitikėdami, tokią debesuotą dieną iš ties pamatėm stebuklą!











Užvažiavus viršun į debesis nepanirom, tačiau nesitikėjom pamatyti daug... Juk Njeveso kalne išviso buvom debesyje... Tad čia tikėjomės lygiai to paties... Tačiau pabuvus netoli debesuoto dangaus, pavaikščiojom aplinkui kelias minutes, ir prasisklaidžius debesims pamatėm gražias panoramas, tuo pačiu ir Bandamos kraterį.

Gaila, kad nuotraukos neparodo viso grožio, ką gali pamatyti realybėje.

Šiek tiek pasivaikščioję aplinkui, pasigrožėję nuostabia gamta, sulaukėm didesnio debesų šūsnio, per kurį net nesimatė kraterio, tad ilgai neužsibuvom ir patraukėm viešbučio link.

Bevažiuojant link viešbučio, gaudėm Saulės spinduliukus.

Išaušus paskutinei dienai, nesinorėjo niekur skubėti... Pavalgėm paskutinius pusryčius Faycan viešbuty, paskutinį kartą nuėjom prie vandenyno... Užsimetę kuprines ant pečių, sėdom į automobilį ir palikom Las Palmas už nugaros. Su kiekvienu kilometru artėjom link Teroro miestelio, kuris garsėja savo architektūra ir unikaliais statiniais... Tačiau tiesą sakant, nežinau kuo labiau mėgavomės... Ar pačio miestelio statiniais ar keliu iki jo... Visą laiką važiavom netoli skardžiaus, kažkur pro kalnus matėsi vandenynas, žmonių namai ant kalnų ir jų papėdėse. Tai buvo nuostabu, tai buvo atostogos... Taigi, pasivaikščioję Teror miestelio gatvelėmis, aplankę vienuolyno ansamblį ir Katedrą, sustojom dar vienam paplūdimy pasivaikščioti, tačiau gavosi taip, kad išsimaudėm, o po to dar kartą maudėmės dušuose įrengtuose paplūdimy, nes vanduo beprotiškai sūrus!!! Na ką, šiek tiek atsipūtę lėkėm į oro uostą.

Patarimai keliaujantiems į Gran Canaria:

• Šioje kelionėje/atostogose, atradom džiaugsmą keliauti tik su rankiniu bagažu... Jokių lagaminų, galvos skausmo, daiktų tampymo... Tiesiog dvi kuprinės ant abiejų pečių, labiausiai reikalingi daiktai ir šypsenos... Įsitikinom tuo, kad tai tėra viskas, ko reikia geram poilsiui.
• Viešbutį ar nakvynės vietą rekomenduojam imti tik su pusryčiais... Ryte atsikelsit, pavalgysit ir nebus jokio galvos skausmo, kad per pietus reikės grįžti į viešbutį. 
• Visas vakarienes pravalgėm restoranuose... Nenustebkit, jeigu paprašę angliško meniu, gausit ispanišką... Tikrai ne visi restoranai turi gerai išverstus meniu, kad suprastum ką užsisakai valgymui... Taip pat išmokom vieną pamoką, jog įvertinimas, kuriuos gali rasti "google maps" programėlėje yra pakankamai svarbus, nes jis gali tau padėti gauti skanią vakarienę ir gerą aptarnavimą. P.S. taip pat nenustebkit, jeigu net neprašius jums atneš duonos restorane.. Tai tarsi jų kultūros, aptarnavimo dalis.. Beje, turite išbandyti vyną, ypač kai kainos tikrai nesikandžioja.
• Saulės akiniai... O taip, tai tas dalykas, kurį privalo turėti visi keliaujantys į tą kraštą.
• Žinoma, mes važiavome žiemą, kuomet turizmas beveik yra miręs... Tad nematėme jokių šokių, karnavalų ir dainų... Buvo pakankamai ramus metas atsipalaiduoti ir pamiršti visas problemas.. TAIGI! Jei iš tiesų norit pažinti tos šalies kultūrą - važiuokit sezono metu, kuomet visos gatvės būna pilnos gyvybės.

Kadangi tai buvo mūsų atostogos, o ne kelionė - nevažinėjom kaip išprotėję po salą, skubėdami ir besibaimindami, kad nesuspėsim pamatyti daug dalykų... Tad atsipūtę pamatėme tai, kas buvo įdomiausia ir gražiausia mūsų akims... Bet, jeigu norėtųsi kažko daugiau, siūlome pasidomėti apie šias vietas ir jas aplankyti:

• Puerto de Mogan miestelis, kuris verčiasi žvejyba.
• Techeda miestelis.
• Roque Nublo – rūko uolos.
• Kolumbo namas Las Palmas miestelyje. 
• Guayadeque (slėnis).

Labanakt,

Tautė.