Sveika mityba? Ne, negirdėjau...

Nieko įmantraus nesugalvojau, tačiau vienas klausimas jau kelias dienas neduoda ramybės... Jei vienu prisėdimu vakare su draugais galime išgerti 2 litrus alaus "ant galvos"... Viso labo tai būtų TIK 4 bokalai, po puse litro... Kodėl negalime išgerti PER VISĄ dieną (ar parą) 2 litrų vandens? Asmeniškai aš tikrai pasigaunu save, jog būna dienų, kai išgeriu vos vieną stiklinę vandens per parą, o po to tik valgau valgau valgau ir viskas kaip ir gerai... Tačiau toli gražu taip nėra. Nori ar nenori - vandens reikia visiems, žinoma, skirtingomis normomis, tačiau reikia. 

Vandens kelias

Ar geriate vandenį vos atsikėlus? Ankščiau turėjau rimtą problemą - pusryčiai buvo priešas numeris vienas. Niekaip negalėdavau prisiversti jų valgyti, mane pykindavo, nebuvo net minties, kad reikėtų juos pradėti valgyti. Tačiau, būkim biedni, bet teisingi - pusryčiai svarbi sveikos mitybos dalis... Pavalgęs juos jautiesi energingesnis ir produktyvesnis. Svarbiausia nežinia kaip prisiversti įsidėti bent šaukštą košės į burną. Ir štai, visam šitam spektaklį, į sceną įžengia pagrindinis atlikėjas - vanduo. Rekomenduojama išgerti per 5 - 10 minučių vandens stiklinę nuo pabudimo ir duoti savo skrandžiui žinutę: "Ei, labas rytas, aš jau pabudau, prabusk ir tu, tuoj pradėsim valgyti pusryčius". Tokiu būdu skrandį paruoši ne tik pusryčiams, tačiau praėjus dar 10 minučių nuo rytinės vandens stiklinės ir valgyti gali užsimanyti. Viskas labai paprasta, tiesiog prisiversk ir tai taps neatsiejama gyvenimo dalimi. FUN FACT: (lt. linksmas faktas) dauguma, tarp jų ir aš, galvojame, jog jei nejaučiame troškulio, vadinasi vandens organizme yra pakankamai, tačiau realybė šiek tiek kitokia. Troškulį jaučiame jei organizme trūksta nuo 0,5 iki 1 litro vandens. Deja, jei trūksta daugiau - šį jausmą mes prarandame. Taigi, nesileiskit būti apmulkinti savo organizmo, jis dažnai prašo skysčių, tik mes to nesuprantame. 

Ate, naktipiečiai, buvo malonu susipažinti

Mintis, jog noriu kažko skanaus užkąsti prieš miegelį tampa antromis Kalėdomis Jūsų skrandžiui. Patikėkit, visus naktipiečių mėgėjus suprantu, nes ir pati tokia esu. Kąsnis šen ar ten atrodo, jog nieko blogo nepadarys, BET! Pradedu galvoti, kad aš turiu rimtų valgymo sutrikimų, apie kuriuos, noriu pasidalinti ir su Jumis. 

Visiems yra neblogai pažįstama anoreksija ir bulimija. Dvi ligos, kuomet žmonės (dažniausiai merginos), turi tam tikrų psichologinių problemų ir bando jas spręsti tikrai ne pačiais tinkamiausiais būdais. Anoreksija - apetito nebuvimas. Dažniausiai nutinka taip, kad valgyti nebenoriu, nes esu stora(s), o po to skrandis susitraukia ir valgyti jau nebereikia, o dar po to jau Dievai žino, kas gyvybę palaiko. Bulimija - sutrikimas, dėl kurios susilpnėja ir laikui bėgant išvis išnyksta sotumo jausmas ir nekontroliuojamai padidėja apetitas.

Liga, kurią ne visi pastebi

Nestojantis gyvenimo tempas, nauji potyriai ir patirtys yra kiekvieno iš mūsų gyvenimo motoriukas, kuris vis sukasi ir sukasi. Jam besisukant dažnai nepastebime savo ydų, įpročių ar net problemų, kurios atrodo neatsiejama gyvenimo dalimi. Taigi, taip yra ir man. Viskas labai paprasta ir elementaru, tiesiog reikia kalbėti apie tai garsiai ir nebijoti pripažinti. 

Mano diena, niekuo neišsiskiria iš kitų, rutina, darbai, įsipareigojimai, pažadai ir taip ratu. Tačiau tarp visų dalykų, kuriuos privalau padaryti yra pertraukos, bėgimas nuo žmonių, kartu ir nuo savęs tolyn. Po visos dienos, kuomet išdaliname save kitiems, atlikdami įvairius darbus norime tiesiog pabūti su savimi... O kaip mes tai suprantame? Vakaras su puikiu filmu, kuriame vaidina mėgstamiausi aktoriai ir žinoma užkandžiai. O gal kur nors vakarinis pasivaikščiojimas su degalinės kava rankoje ir visai nekaltu šokoladiniu batonėliu... Galbūt tai ramus, meditacinio pobūdžio dienoraščio rašymas ir sklandžioms mintims riešutų pakelis. Matote? Pastebite? Kiek kartų per dieną Jūs užkandžiaujate? Nesakau, kad taip daro visi... Ir tie, kurie atsisakę tokių dalykų, labai Jumis džiaugiuosi, vieną dieną ir aš tokia būsiu, tačiau dabar, kuomet turiu tokią problemą noriu apie ją rašyti ir viešai skelbti. Padariau išvadą: mes dažnai skubame gyventi, esame įsisukę į gyvenimo ratą ir dažnai nepastebime kaip pradedame bėgti nuo savęs. Kas nors iš Jūsų domisi meditacijomis? Asmeniškai aš, jomis susidomėjau tik prieš pusmetį... Kas nors iš Jūsų domisi saviugda? Asmeniškai man, pradėjo būti tai aktualu tik prieš metus... Esmė tame, kad mes skiriame laiko kitiems, švaistome jį į visas puses, tačiau nepasiliekame jo sau... O kai ruošiamės pabūti su savo mintimis, mes pradedame žiūrėti filmus, daryti įvairius rankdarbius ir žinoma prie jų UŽKANDŽIAUTI. Tai rimta problema, negalima valgyti visko kas papuola, reikia žiūrėti ką dedame į burną. Kai turėjau greitą medžiagų apykaitą, net minties nebuvo, kad barškinsiu savo klaviatūrą rašydama tokius moralus, tačiau staiga pradėjus svoriui didėti suprantu, kad kažkas ne taip ir tai ne moteriška isterija "O, vaikeli, priaugau 100 kilogramų, netilpsiu į savo gražiausią suknelę, kurią nusipirkau būdama penkiolikos". Laikas nestoja, viskas keičiasi, o mes bėgame nuo savo minčių, nuo savęs pačių ir bandome užkišti save maistu. Mes nebeieškome paguodos pas artimus, mieliau nusiperkame kebabą iš vietinės užkandinės ir džiaugiamės skaniu maistu. SUSTOKIT, neskubėkit, o jei skubat - darykit tai lėtai. Skirkit į dieną bent 10 minutėlių savo mintims, prisėskit ir pagalvokit apie dieną, kuri yra nuostabi, kuri yra dabar ir kuri tikriausiai niekada nepasikartos. Maistas nėra pramoga, tai tiesiog gyvenimo dalis kaip ir miegas, stogas virš galvos. Maistas yra būtinas išgyvenimui, bet ne malonumų ieškojimui. Malonumas tai buvimas su savimi, šeima, draugais. MEDITACIJA - ramybė kūnui ir sielai. Tai tik 10 minučių per dieną savo mintims - viską apmąstyti ir viską apgalvoti. 10 minučių, kuomet vaikelis nueina popiečio miegelio - nešvarūs indai gali ir palaukti... 10 minučių, kuomet mylimasis maudosi - tai puikus asmeninis laikas. 10 minučių, kuomet galėtum kažkuo užkandžiauti, bet žinai, kad pabūti su savimi bus sveikiau. 

Ir finale, nerėkiu, jog esu bulimikė, tačiau užkandžiavimo problemą turiu ir kuo toliau, darosi vis mažiau juokinga. Kol kas KMI yra normalus ir neviršija limitų, BET savo užkandžiavimą stengiuosi keisti į meditaciją, o kelis alaus bokalus penktadienio vakarais iškeisiu į vandenį.

Viliuosi, jog kiekvienas atrasite savo meditacijos būdą. Pasirodo, kad maniškis visada buvo šalia, tik aš jo nepastebėjau iš pirmo karto.

Labanakt,

Tautė.

Makaronai arba tai, kaip išgyventi, kad netektų virti ledukų sriubos?

Šiuos „laimingus“ makaronus (visas maistas yra laimingas, kuris yra skanus) man užrodė pusseserė, kai dar nei ji, nei aš nebuvom susidūrę su studentiško gyvenimo ypatumais. O studentiškas gyvenimas tikrai pareikalauja išradingumo ir kūrybiškumo, tad posakis: „nėra to, ko nesuklijuotų lipni juosta“ tikrai ne iš piršto laužtas. Vienaip ar kitaip, populiariausias „barako“ maistas penkioms darbo dienoms – bulvės, na o kaip jas patiekti – fantazijos reikalas. Dažnas studentas laikosi tokio meniu: 

• Pirmadienis – keptos/ „smožintos“ bulvės. 
• Antradienis – virtos bulvės. 
• Trečiadienis – bulvių košė. 
• Ketvirtadienis – bulviniai blynai. 
• Penktadienis – jei pasiseka važiuojam namo pas tėvus, o jei ne – sėdim ir toliau lupam, skutam, verdam, kepam ir koneveikiam tas bulves. 

Žodžiu, bulvės visam studentiškam gyvenimui. Tačiau užbėgant įvykiams už akių, tegul mielieji studentai nesiskundžia prastomis gyvenimo sąlygomis. Dar nė vienam tarakonai neišėdė smegenų, kurias naudojo atsiskaitymų metu ir vištos, kurią įdėjo mama taip pat nenusinešė į urvą ar velniai žino, kur jie ten gyvena. Grįžtant prie esminės temos – jei galima varijuoti su bulvėmis ir taip išsimaitinti kelias savaites, kodėl nepažaidus šito žaidimo su makaronais? Šie makaronai yra ypatingi, nes atitinka formulę. Tai yra: pigu, greitai paruošiama ir tikrai skanu! Norint juos pasigaminti, dažniausiai net nereikia kojos kelti iš namų, nes visi ingredientai, kuriuos turi, tiesiog nuostabiai tinka! Kodėl? Paskaitysi – sužinosi. Na, o grįžtant dar prie formulės, visiems ją reiktų įsidėmėti, nes tai puiki pagalba ne tik studentavimo metais, bet ir tada, kai apleidžia jėgos ir viršų paima tinginystė! 

PIGU + SKANU + GREITA = LAIMINGAS SKRANDIS = LAIMINGAS MAISTAS 

Žinoma, sveika gyvensena ir ši formulė pjaunasi kaip katė su šuniu, tačiau keičiant vienus produktus – kitais, galima pagaminti kur kas sveikesnę šio patiekalo versiją. Deja, tačiau to dar neteko man padaryti, bet bėgant laikui būtinai pasidomėsiu kaip galima iš paprastų makaronų padaryti ne tik laimingus, bet ir sveikus! Taigi, Tavo dėmesiui, pristatau laimingų makaronų receptą... Kita vertus, tai receptas, kurį teks kurti Tau pačiai! 

Žingsnis po žingsnio pažadėtųjų makaronų link.

Ateinu į virtuvę ir užsikaičiu virdulį. Ir ne dėl to, kad noriu atsigerti arbatos ir prisėsti minutėlėj, o dėl to, kad taupau savo laiką, gal net ir dujas. Kol virdulys kaista, turime laiko nusiplauti rankytes ir porą kartų patikrinti socialinius tinklus. Patikrinę socialinius tinklus galime ir muzikos įsijungti, juk taip gera pasiklausyti mėgstamo šmoto, kai skrandis pats pradeda groti maršus. Užvirus vandeniui, galime įsijungti dujinę viryklę ir padėti ant jos puodą, kuriame makaronai, toliau sėkmingai virs. Taigi, įjungus viryklę, padėjus puodą, perpylus verdantį vandenį iš virdulio į puodą, įbėrus druskos (pagal skonį), supilame makaronus ir karts nuo karto pamaišant, juos sėkmingai verdame. Na, o verdame tol, kol jie pasidaro minkštesni, kiek laiko tiksliai – taip ir nepasakysiu, tačiau kitam punkte išduosiu ką spėsite pasidaryti, kol makaronai kunkuliuos verdančiame vandenyje. 

Kol makaronai taškosi kubile, gali susitarkuoti sūrį. Kokį? Tai visiška Tavo fantazija! Kad ir koks tai sūris bebūtų, jis turi vieną, tačiau labai stiprų pastebėjimą – jis privalo lydytis!!! Visi sūrio gaminiai yra nurašomi, tai turi būti sūris, kuris tiesiog lydosi... Na, o koks jis bus – renkiesi tu. Patikėk manim, skanu ir su paprastu pigiu sūriu ir su brangesniu, paplitusiu picų tarpe, pvz.: mocarela. Kalbant apie kiekį, kurį tarkuosi, tai taip pat tėra Tavo pasirinkimas. Gali jo įdėti labai mažai, o gali ir geros saujos nepagailėti. Na, sutarkavus sūrį, nepamiršk pamaišyti makaronų. Geriau jau į juos akį užmesti, nei gramdyti prisvilusį puodo dugną. Taip pat, laukiant kol makaronai išvirs, gali nuveikti ir kitoniškų darbų, apie juos paskaityti plačiau galėsi kitame punkte, o dabar, kad įsivaizduotum, imk kelis pavyzdžius, susipjaustyk pomidorus, svogūnus, krapus ir t.t. 

Štai, makaronai išvirė, galime juos nukošti. Ką daryti toliau? Medine mentele pakabink sviesto (arbatinis šaukštelis), ir įdėk į keptuvę, jog išsilydytų. Nukoštus makaronus dedame į keptuvę su  sviestu (jei jo neturite, ar nemėgstate naudoti kažką kepant - aliejus puiki alternatyva) ir pasigarsiname muzika, nes čežėjimas, bent jau man, nėra pats maloniausias dalykas pasaulyje. Makaronai keptuvėje, reikia kažko, kad nepridegtų. Kas tas kažkas? Tai gali būti grietinė, majonezas, česnakinis padažas ar bet kas kitas, kas Tavo nuomone puikiai tiktų. Dažniausiai aš dedu grietinę ir majonezą, o kai šaldytuve yra didesnis pasirinkimas, tikrai neatsisakau šiuos makaronus pagardinti mano numylėtais „Felix“ firmos padažais („Tūkstantis salų“ ir „Česnakinis“ #1!). Taigi, makaronai sutepti padažais, ar bet kuo, kas tik Tavo nuomone juos paverstų laimingais ir keliaujam toliau. Pamaišom, sumaišom, eilė prieskoniams – dažniausiai dedu tik druską ir pipirus, bet patikėk manim, tinka bet kokie, kokius tik turi ar randi. Tačiau neperdozuok! Ir atkreipk dėmesį, jei prieskoniai su druska, druskos jau niekur daugiau nebarstyk. Na ką, prieskoniai – check. 

Šioje vietoje stabtelėkim ir pagalvokim, kas dar galėtų juos padaryti laimingesniais? Mėsytė? Daržovės? Vaisiai?! Kai skubu, net nieko ir nededu. O jei atviriau – kai neturiu, tai nieko ir nededu. Tačiau šioje vietoje tinka viskas, ką tik mėgsti. Nuo paprastų griežinėliais pjaustytų pieniškų dešrelių iki vakarykščių kotletų, kuriuos reikia suvartoti. Pomidorai taip pat puikiai tinka – išskiria sultis, nebūna makaronai tokie sausi, duoda tam tikrą skonį, tikras malonumas atrasti kažką naujo. Vaisiai?! Tikrai taip, jei mėgsti kotletus su slyvų įdaru arba ananasus ant picos, mesk juos į keptuvę! Šiek tiek egzotikos dar niekam nepakenkė. Taigi, šioje vietoje galite sukrauti galutinai visus savo šaldytuvo likučius, išsivalyti visą virtuvę ir makaronus pagardinti mėgstamais produktais. O mėgstami produktai, dažniausiai tie, kuriuos visada rasi virtuvėje. 

Viską sudėjus į keptuvę nepamirškit pamaišyti, jei svyla – šiek tiek sviesto įdėkit arba padažo, grietinės ar kito ingrediento, kuris neleistų prikepti. Užuodi? Eini laimingų makaronų link. Na ir ką, leisk dar jiems pasivolioti keptuvėje, jei mėgsti labiau apskrudusį maistą – pakepink, bet nesudegink, o kai jau bus gana – pabarstyk sūriu ir viską sumaišyk! Na štai, laimingi makaronai Tavo keptuvėje. Persidėk juos į lėkštę, garnyrui gali panaudoti pomidorus – jie puikiai dera. Na, jei pomidorai nėra Tavo arkliukas, nuostabiai tinka daržovės ar mišrainės, kurios neturi daug padažų. Tad pabaigai, norėčiau palinkėti gero apetito ir kuo greičiau suvalgyk tai kas pūpso lėkštėj, nes šis patiekalas labai greitai atšąla, o po to tampa nelabai laimingu maistu. 

Ir visgi pabaigos pabaigai, Tu man pasakyk. Ar jie taip pat laimingi Tau, kaip ir man? Nes kad ir kiek kartų juos gaminau, niekada nesigavo tas pats skonis, laisvė fantazijai tiesiog nuostabus šio patiekalo prieskonis, galbūt dėl to galėčiau juos valgyti kiekvieną dieną. 

Skanios vakarienės ir labanakt,
Tautė.